Tyrimą baigusi Klaipėdos apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Prieš teismą stos 37 metų advokatas Nerijus Ulčinas.
Siuntinys sukėlė įtarimų
Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai 2012 metų lapkričio 13 dieną tikrino siuntas Lietuvos pašto Šiaulių skyriuje.
Vienam jų įtarimą sukėlė nedidelė, bet sunki dėžutė, turėjusi keliauti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiam Jeffui Holdemanui.
Paaiškėjo, kad į ją buvo įdėta 1591 metais Maskvoje išleista knyga „Triod cvetnaja”, parašyta senąja slavų kalba.
Knygą, įvertinęs 100 litų, siuntė N.Ulčinas, nors neturėjo leidimo išvežti ją iš Lietuvos.
Padovanojo sentikių cerkvei
Kultūros paveldo departamento specialistai nustatė, kad ši antikvarinė knyga turi didelę išliekamąją kultūrinę, istorinę, mokslinę ir meninę vertę.
Pagal aptiktus įrašus ji 1913 metais buvo padovanota sentikių Šv.Mikalojaus cerkvei Vilniuje. Šio leidinio iš Lietuvos išvežti negalima, siūloma įrašyti į Kultūros vertybių registrą, o konfiskavus perduoti Lietuvos nacionalinei M.Mažvydo bibliotekai. Knygos vertė – 18 tūkst. litų.
„Norint negrąžinamai arba laikinai iš Lietuvos išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, išvardintus specialiame kultūros vertybių sąraše, būtina gauti Kultūros vertybių apsaugos departamento išduotą leidimą.
Šiuo atveju leidimo nebuvo. Tokia nusikalstama veika kvalifikuotina kaip kontrabanda”, – sakė Klaipėdos apygardos prokuroras Donatas Blinstrubis.
Atmintis gerokai šlubuoja
Ikiteisminio tyrimo metu N.Ulčinas savo kaltės nepripažino. Tačiau prokuratūrai jis negalėjo pateikti jokių konkrečių įrodymų, nes paprasčiausiai labai daug ko šioje istorijoje neprisimena.
Advokato tvirtinimu, kažkada tarp 2000-ųjų ir 2004-ųjų jam telefonu paskambino nepažįstama moteris ir pasiūlė nusipirkti senovinių knygų. Mat jis jau ketvirtį amžiaus kolekcionuoja senovines knygas.
Tai moteriai jo numerį tikriausiai nurodęs koks nors jo draugas. N.Ulčinas susitiko su ta moterimi, tačiau neatsimena, kaip ji atrodo, nežino nei jos vardo, nei pavardės.
Nebeatsimena ir kokioje vietoje jie buvo susitikę apžiūrėti knygų, mat jis dažnai susitinka su vertingų leidinių pardavėjais. Tąkart iš nepažįstamosios jis įsigijo šešis leidinius – tarp jų ir „Triod cvetnaja”.
Kiek mokėjo už knygą – nepamena, jokių atsiskaitymo dokumentų neturi.
Niekas knyga nesusidomėjo
2010-aisiais advokatui iškilo finansinių problemų, todėl jis ėmė pardavinėti savo kolekcijos knygas. „Triod cvetnaja” pirkėją surado per „eBay” sistemą ir suderėjo senovinį leidinį parduoti už 251 JAV dolerį.
N.Ulčinas esą buvo įsitikinęs, kad knyga išleista XIX amžiuje. Nustatyti tikslesnę datą esą buvo sunku, nes trūko paskutinių knygos puslapių.
Muitinės deklaracijoje teisininkas knygą įvertino 100 litų taupydamas – įvertinus brangiau reikėtų mokėti didesnį siuntimo mokestį.
N.Ulčinas teigė buvęs tikras, kad leidimo išvežti tokį leidinį iš Lietuvos nereikia. Jis tikino konsultavęsis su pažįstamais kolekcininkais dėl šios knygos vertės, siūlęs ją pirkti Šiaulių „Aušros” muziejui, bet niekas pernelyg nesusidomėjo.
Matyt, dėl to, kad leidinys turėjo defektų – nebuvo puslapių, kur nurodyta išleidimo data ir vieta.
Teisininko manymu, jam inkriminuojamas nusikaltimas – formalus, o baudžiamasis persekiojimas – neteisingas, nes Lietuvoje internetu antikvariniais daiktais prekiauja tūkstančiai žmonių. Bausti tik jį vieną – neteisinga.
N.Ulčinas taip pat abejoja atlikta „Triod cvetnaja” ekspertize, o knygą įvertinęs specialistas, buvusio advokato manymu, nekompetentingas.
Teko palikti prokuratūrą
Skandalai yra nuolatiniai prokuroru, advokatu padirbėti spėjusio ir politiku nesėkmingai tapti bandžiusio N.Ulčino palydovai.
Mokslus baigęs šiaulietis 1999 metais buvo įsidarbinęs stažuotoju Šiaulių apylinkės prokuratūroje.
Tačiau penkis mėnesius trukusi karjera netikėtai baigėsi.
Šiaulių apygardos prokuratūros vadovai dėl staiga paaiškėjusių miglotos praeities faktų N.Ulčinui pasiūlė išeiti iš darbo. Tai jis ir padarė.
Muštynės sužlugdė karjerą
Po nesusiklosčiusios prokuroro karjeros N.Ulčinas pabandė tapti politiku. Jis greitai įgijo tuo metu populiaraus nacistinėmis pažiūromis garsėjusio Mindaugo Murzos pasitikėjimą.
2000 m. pradžioje N.Ulčinas dalyvavo steigiant Lietuvių nacionalsocialinę partiją ir su jos vėliava ruošėsi dalyvauti savivaldos rinkimuose.
Antro sąraše įrašyto šiauliečio politinę karjerą sužlugdė naktinis incidentas restorane „Gulbė”.
Po 2000 m. balandžio 4-ąją paryčiais restorane kilusių muštynių M.Murza nusisuko nuo artimiausio bendražygio.
Koją pakišo dilgėlės
Po to N.Ulčinas įgijo dvasininkų pasitikėjimą. Šiaulietis buvo tapęs Kryžių kalno priežiūros komiteto vadovu.
Tačiau ir čia jo karjera nesusiklostė. N.Ulčinas darbo neteko, nes Kryžių kalnas nebuvo tvarkomas. Pasipiktinimas kilo 2003-iųjų vasarą, kai šį sakralinį paminklą ėmė gožti dvimetrinės dilgėlės.
Šiaulietis supykdė politikus, kai į posėdį neatsinešė dokumentų, bet susirinkusiuosius apkaltino nemokėjimu dirbti, piktinosi, kad iš turistų neleidžiama imti grynųjų pinigų.
Šią darbo vietą irgi teko palikti.
Prarado advokato mantiją
Tada N.Ulčinas tapo advokatu, bet teisininko karjera irgi nesusiklostė. Šiaulietis įklimpo 2008-aisiais – buvo apkaltintas piktnaudžiavimu ir kurstymu klastoti dokumentą.
Advokatas pareigūnų akivaizdoje savo ginamajam patarė suklastoti garažo, kuriame rasta naminės degtinės, nuomos sutartį ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Advokatui pačiam teko sėsti į teisiamųjų suolą.
2011-ųjų kovą Lietuvos aukščiausiasis teismas priėmė galutinį verdiktą – N.Ulčinas buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 10 tūkst. 400 litų bauda.
Šalyje išgarsino rasistinė byla
* Kol bylinėjosi, šiaulietis spėjo pagarsėti visoje šalyje. Mat jis buvo dainininkę Berneen užpuolusios ir sumušusios krašto apsaugos savanorės Violetos Iljinych advokatas.
* 2009 m. vasarą teisininkas N.Ulčinas šokiravo visuomenę, kai pareikalavo iš Vilniaus apygardos teismo išnešti ES vėliavą. Skandalingasis šiaulietis pareiškė, kad teisingumą vykdo ne ES, o Lietuvos teismai.
* Ne mažesnio atgarsio sulaukė advokato postringavimai, kad V.Iljinych nuteisti negalima, nes tada nebus kam ginti Lietuvos.
* Nepaisant skambių šiauliečio pareiškimų, V.Iljinych buvo pripažinta kalta dėl patyčių, rasinės neapykantos kurstymo ir smurto.
