Raseiniuose baigėsi „meškiukų“ era - mieste karaliauja „sajanai“

Pastaruoju metu Raseinių rajone veikia trys jaunimo gaujos – Raseiniuose, Ariogaloje ir Nemakščiuose. Narių amžius – nuo 13 iki 21 metų. Tiesa, „gaujos“ – gana sąlyginis pavadinimas. Gal tiksliau jas būtų vadinti nusikalsti linkusių jaunuolių kompanijomis. Kriminalistai pabrėžia, kad tai gana spontaniškai susidariusios grupuotės, kurias vienija arba lyderio „autoritetas“, arba teritorija. Manoma, jog būtent teritoriniu principu susiformavo gaujos Ariogaloje ir Nemakščiuose, o Raseiniuose savo „autoritetą“ norintys įtvirtinti jaunuoliai susispietė apie kelis lyderius. Kalbama, kad prieš kurį laiką lyderio vaidmuo teko tokiam Karoliui Jasaičiui. Būtent tuomet ir pradėta kalbėti apie „sajanus“.

K. Jasaičio praeitimi pasidomėję savaitraščio „Alio, Raseiniai“ žurnalistai įsitikino, kad šis vaikinas turi tam tikrų savybių, galinčių daryti įspūdį drąsą ir įžūlumą vertinantiems tam tikro mentaliteto ir išsilavinimo bendraamžiams. Pavyzdžiui, vienų muštynių metu, kai iškrikusi raseiniškių gauja, rėkdama „Atgal! Atgal!“, jau buvo sušokusi į automobilius ir spruko į nakties tamsą, tik nulėkę kelis šimtus metrų vyrai pastebėjo, kad automobilyje dar nėra K. Jasaičio. Automobiliams sustojus, tekinas iš prietemos išniro ir K. Jasaitis. Įšokęs į vidų, jis pasakė, kad dar spėjo kažką „nukirsti“, o prieš bandančius pasivyti, anot jo, „sėkmingai atsimojavo“.

„Alio, Raseinių“ duomenimis, paskutinė mušeikos darbovietė buvo bendrovė „Jozita“ – čia jis dirbo darbų vykdytoju. Ir darbdaviai, ir Kauno technikos kolegijos, kur teko mokytis K. Jasaičiui, darbuotojai raseiniškį apibūdino kaip taktišką, atsakingą ir net silpnesniems besistengiantį padėti vaikiną. Beje, jo charakteristikų prireikė tuomet, kai po eilinių muštynių, kuriose dalyvavo K. Jasaitis ir jo kompanija, žuvo vienas jaunas Raseinių rajono gyventojas.

Atrodo, jog šiuo metu K. Jasaitis daugiau laiko praleidžia užsienyje nei Lietuvoje. Jis turi jaunesnį brolį. Šis taip pat daug dėmesio skiria jėgos sportui ir, regis, bando sekti savo vyresniojo brolio pėdomis – tai yra tapti grėsmingu mušeika. Jis neseniai dalyvavo Vosiliškyje vykusiuose neramumuose, po kurių ir pradėta nuogąstauti, kad „meškiukus“ pakeis „sajanai“.

Pagal savaitraščio „Alio, Raseiniai“ turimą informaciją, gaujos pavadinimas „sajanai“ susijęs su Jasaičio pavarde ir su animaciniu filmuku „Drakonų kova“, kurio personažai – raumeningi kovotojai „sajanai“ su ataugančiomis žvėrių uodegomis. Štai kaip šio animacinio filmuko aprašyme pavaizduojamas pasirodantis supersajanas: „Jo plaukai pasidaro balti su gelsvu atspalviu, aplink nuo kovotojo spinduliuoja aura, stipriai padidėja raumenų masė. Didėjant agresijai supersajanai virsta nenugalimomis gorilomis. Labai padidėja jų kovinė galia, bet sumažėja greitis. Norinčiam pasiekti supersajano stadiją kovotojui reikia būti labai supykusiam ir įniršusiam“.

Kokią stadiją yra pasiekę Raseinių „sajanai“? Gal „gorilos“? Tam tikras Raseinių „sajanų“ vaizdas atsiskleidžia nelabai senuose įvykiuose, kurie sukėlė nemenką šurmulį Vosiliškio gyvenvietėje. Policininko užpuolimu pasibaigusių muštynių aidas pasiekė net Raseinių politikus.

„Ar chuliganai neperžengė raudonos linijos? Ar neužsiauginsime naujų „meškiukų“?“ – Raseinių rajono tarybos posėdyje klausė darbietis Valdemaras Jacikas. Šie klausimai buvo skirti posėdyje dalyvavusiam Raseinių rajono policijos komisariato viršininkui Kęstučiui Užemeckui. Raseinių teisėsaugos strategui klausimų turėjo ir kiti Tarybos nariai. „Iš kur atsirado tie „sajanai“? Kodėl jie išdrįsta pulti net policininkus? – teiravosi Tarybos nariai.

Policijos vadas politikus ramino: situacija kontroliuojama, o jaunimo bandymai burtis į gaujas yra spontaniški, neturintys jokių organizuotoms kriminalinėms grupuotėms būdingų požymių. Tačiau K. Užemeckas nenorėjo plačiau papasakoti, kaip atsitiko, kad Vosiliškyje „sajanas“ spyrė policininkui į galvą. Pareigūnas tik pasakė, kad įtariamieji sulaikyti, vyksta ikiteisminis tyrimas, o įvykio detalės kol kas neatskleidžiamos.

Incidentas įvyko birželio 14 naktį, kai Vosiliškyje šurmuliavo Antaninių šventė. Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulis N. V. norėjo sulaikyti muštynes sukėlusį K. Jasaičio brolį. Pareigūnui nesisekė: jis net kelis kartus chuliganui bandė uždėti antrankius, tačiau vis nesėkmingai. Kai jam pagaliau pavyko parversti vaikiną ant žemės ir, atrodė, kad tuojau čekštelės antrankių užraktas, patrulis gavo netikėtą smūgį – jam į galvą spyrė pribėgęs K. Jasaičio brolio draugas A. A. Sužalotas policininkas liko gulėti, o chuliganai spruko. Tiesa, juos pavyko gana greitai sulaikyti. .

Vosiliškyje siautėjusi chuliganų grupelė Raseinių rajono policijai yra žinoma ir siejama būtent su „sajanais“. Nukentėjęs 34 metų patrulis policijoje dirbo neseniai ir nežinojo, kad šie chuliganai gali būti ypač įžūlūs. Pareigūnas būtų buvęs kur kas saugesnis, jei į pagalbą būtų pasikvietęs nors vieną savo kolegą. Sumuštas policininkas gydytas ambulatoriškai. Jį užpuolę „sajaniniai“ kaltinami dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui.

Stebimoje „sajaninių“ grupelėje yra septyni asmenys. Vieno iš jų namuose yra nedidelė sporto salė, kurioje jaunuoliai auginasi raumenis ir tobulina muštynių įgūdžius. Pasidomėjus šių vaikinų paskyromis tinkle „Facebook“ akivaizdu, kad viena iš „sajanų“ aistrų – gatvės muštynės, kuriose liejasi kraujas ir krenta smūgių pakirstos aukos: į tinklalapį įkeltas ne vienas vaizdo įrašas su realiomis muštynėmis. Dažnai tokią vaizdo medžiagą lydi gana iškalbingi užrašai – „Tikros kruvinos muštynės“ ir pan.

Pabrėžiama, kad „sajanai“ nėra organizuota kriminalinė grupuotė, turinti savo kasą, veikos planus, grupės vadovus, vykdytojus ir panašiai. Tačiau jų polinkis gaivališkai siautėti jau kelia mieste nerimą. Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ duomenimis, nuo įžūlių išpuolių yra nukentėjęs ne vienas raseiniškis. Tačiau, galbūt bijodami keršto, o galbūt netikėdami teisingumu, nukentėjusieji neskuba kreiptis į policiją. Be reikalo, nes tai tik stiprina chuliganus. Panašiomis aplinkybėmis, naudodamasis švelniomis nuobaudomis, raumenis, „autoritetą“ ir įžūlumą išsiugdė ir „sajanų“ lyderiu neretai pavadinamas K. Jasaitis, kuris policijai jau buvo žinomas bene nuo 2005 metų, kai įsilaužęs į garažą iš jo išvarė beveik 3 tūkst. litų kainuojantį motorolerį. Bet tai buvo tik vienas epizodų.

2006 metų žiemą K. Jasaitis Raseiniuose be jokios priežasties žiauriai sumušė septyniolikmetį Geišių kaimo gyventoją R. G. Tuo metu K. Jasaičiui buvo aštuoniolika.

R. G. pasakojo: „Man einant per Žemaičio aikštę, netoli sustojo tamsiai mėlynos spalvos BMW, iš jo išlipo iš matymo pažįstamas K. Jasaitis ir žodžiais kibo prie manęs, aplinkiniams matant su manimi elgėsi nepagarbiai. Kodėl jis taip elgėsi, nežinau. Su juo anksčiau nebuvau bendravęs. Nekreipiau dėmesio ir nuėjau toliau. Kiek paėjus, mano draugas pamatė, kad K. Jasaitis atsiveja, todėl pabėgo. Aš likau stovėti. Pribėgęs trenkė man į veidą. Nugriuvau, kažkiek laiko buvau be sąmonės. Kai atsigavau, buvau kruvinas“, – apie 2006 metų įvykius pasakojo R. G.

Su nukentėjusiuoju kartu ėjęs D. T. sakė pabėgęs todėl, jog žinojęs, kad K. Jasaitis yra labai agresyvus.

Sumušto vaikino motinos parodymuose sakoma, kad sūnus grįžo kruvinas, nosis buvo suknežinta, striukė ir džinsai – kruvini. Sulaužytą ir stipriai deformuotą nosį reikėjo operuoti.

K. Jasaitis net neslėpė, kad žmogų miesto centre sužalojo tiesiog šiaip sau: „Pamačiau du nepažįstamus jaunuolius, kurie, kaip mačiau, kalbino praeivius. Išlipęs liepiau sustoti. Vienas iš jų rankoje nešėsi batus, todėl paklausiau, ką jis čia nešasi. Jie nebendravo ir nuėjo. Supykęs pabandžiau juos pavyti. Pavijau ir be jokios rimtos priežasties kumščiu trenkiau į veidą“.

Už šį išpuolį K. Jasaitis realios bausmės nesulaukė: jam buvo skirti vieni metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams. Naivu būtų manyti, jog tokia sankcija galėjo sutramdyti K. Jasaičio polinkį demonstruoti jėgą ir įžūlumą. Netrukus jis su draugais sukėlė muštynes, per kurias nuo smūgių žuvo žmogus.

2008 metų rudens naktį Viduklės seniūnijos Gylių kaimo pakelėje buvo rastas dvidešimtmečio Dariaus Taločkos kūnas. Nusikaltimo pėdsakai atvedė prie K. Jasaičio ir jo kompanijos. Kaip atsitiko, kad tą vakarą draugo gimtadienį į pirtelę išėjęs švęsti D. Taločka į namus grįžo karste? Tai paaiškėjo iš liudininkų pasakojimų.

Vienas iš nukentėjusiųjų G. V. sakė, kad tą vakarą, apie 21.30 val., prie Gyliuose esančios parduotuvės „Aibė“ sustojo trys automobiliai – „BMW 520“, „Audi 4 “ ir „WV Passat“. Iš automobilių išlipo apie dešimt jaunuolių ir prie parduotuvės besibūriuojančių vietinių vaikinų paprašė cigarečių. Vienas iš atvykėlių gavęs cigaretę užsikišo ją už ausies ir paprašė dar vienos. Išgirdęs, kad rūkalų yra pirkti parduotuvėje, jis smogė taip pasakiusiam E. D.

Muštynių pradžios aplinkybės kiek aiškesnės tampa susipažinus su atvykėlių kompanijos nario V. K. parodymais. „Kai paprašėme cigarečių, Aurimas mane pasikvietė į šalį ir pasakė: „Duodam jiems į snukius“. Atsakiau: „Duodam“.

Kai buvo įgyvendintas šis „nutarimas“, prie „Aibės“ stovėję vietiniai vaikinai išsilakstė. Bet tai buvo tik pirmoji mirtino konflikto „serija“, kurioje K. Jasaitis, beje, nedalyvo. Liudininkų parodymais, jis tuo metu su mergina sėdėjo automobilyje.

Su raseiniškių kompanija pramogavusi viena iš merginų pasakojo: „Tą vakarą susitikome prie degalinės Vilniaus gatvėje ir nutarėme važiuoti į šokius Lioliuose. Čia šokiai nevyko, todėl nuvažiavome į Gylius“.

Jos teigimu, vaikinai išlipo paklausti, kur Gyliuose vyksta šokiai. Tuomet ir kilo pirmasis konfliktas, netrukus virtęs masinėmis muštynėmis. Mat išpuolio sulaukę prie „Aibės“ stovėję vietiniai vaikinai net neketino nuleisti rankų. Juolab kad buvo ir gerokai įkaušę. Po užpuolimo jie iš karto paskambino pirtelėje gimtadienį švenčiantiems bičiuliams ir pranešė, kad Gyliuose siautėja svetima kompanija ir kad reikia juos pamokyti..

Buvo jau vėlyvas vakaras, jaunuoliai gerokai įkaušę, tad raginti papildomai nereikėjo. Daugelis jų pasiėmė pagalius, o vienas, pasak liudininko, nusitvėrė „šiūpelį“. Iš viso buvo apie keturiolika kovingai nusiteikusių „kovotojų“. Jiems beskubant prie „Aibės“, pro šalį pralėkė automobilis. Kažkas į jį paleido pagalį. Šiuo automobiliu važiavęs V. P. su seserimi nepriklausė raseiniškių gaujai, tačiau jis teigė žinojęs, kad netoliese turėtų būti K. Jasaitis su bičiuliais – su jais kelyje buvo apsilenkęs kiek anksčiau. „Paskambinau jiems, kad būtų drąsiau, nes aiškintis vienas su pagalį metusia kompanija bijojau“, – prisipažino V. P. Sulaukę skambučio raseiniškiai apsuko automobilius ir vėl nukūrė Gylių link. Čia jų jau laukė pagaliais ir „šiūpeliais“ apsiginklavę vietiniai. Pamatę artėjančius automobilius jie pradėjo rėkti: „Pareikit čia, gaidžiai!“, „Užmušim!“.

Prasidedant muštynėms raseiniškiai buvo geresnėje situacijoje: vietą, kurioje vyko susirėmimas, apšvietė jų automobilių žibintai, tuo tarpu gyliškiams reikėjo pliektis akinamiems ryškios šviesos, tad prieš save jie matė tik priešininkų kontūrus. Vėliau liudininkai teigė, jog gerokai įkaušę gyliškiai kelis kartus buvo susiplakę tarpusavyje..Raseiniškių „ginkluotėje“ buvo ne tik pagaliai, bet ir golfo lazda su metaliniu antgaliu. Pliektynių būta gana nuožmių. Liudininkai pasakojo, kad vienas į kitą atsitrenkę pagaliai išlakstydavo į gabalus.

Po kelių minučių raseiniškių gretos, atakuojamos gausesnio priešo, ėmė krikti. Pasigirdo komanda „Atgal!“. Automobiliai apsisuko, kruvini muštynių dalyviai vienas po kito šoko į vidų. Tačiau pasitraukti neskubėjo K. Jasaitis ir du broliai, kompanijoje vadinami „kareiviais“. Kaimo mūštynių kulminacijos vaizdą padeda susidaryti K. Jasaičio ir vieno iš „kareivių“ pasakojimas.

K. Jasaitis ranka atrėmė vieną smūgį ir atėmė pagalį. Be to, jam pavyko išvengti smūgio pagaliu iš šono – tiesiog spėjo laiku pasilenkti. Tuo metu pro šalį bėgo vietinis vaikinas. Pasak mačiusiųjų, K. Jasaitis jam smogė kumščiu. Šis iš inercijos dar pabėgo kelis žingsnius ir susmuko pakelės griovyje. Bandė keltis, bet vėl sulaukė smūgių iš kito raseiniškio. Tuo metu K. Jasaitis pamatė su „šiūpeliu“ atlekiantį kitą gyliškį ir nieko nelaukęs pasuko link jo. „Šiūpelio“ savininkas sulaukė smūgio į galvą pagaliu. Apsisukęs K. Jasaitis pamatė, kad jo bičiulis A. K. apsuptas trijų vietinių. Vieną iš jų K. Jasaitis pargriovė įspyręs į nugarą, čiupo už drabužių A. K. ir kartu spruko nuo gyliškių. Nors raseiniškių automobilių šalia jau nebuvo, tačiau jie kiek pavažiavę sustojo ir sulaukė sugrįžtančių bičiulių.

Šiame beprasmiškame konflikte, kurio metu žuvo jaunas žmogus, pragaištingas vaidmuo teko ne tik agresijai, bet ir alkoholiui. Kaip vėliau teisme prisipažino pirtelėje šventę Gylių gyventojai, visi buvo gerokai įkaušę. Ypač nuožmiai su pagaliu viduryje kelio „sklaidėsi“ G. V., kuris net griuvinėjo, o paskui negalėjo gerai prisiminti praūžusių tragiškų įvykių.

Šiek tiek žaizdoti, tačiau adrenalino įaudrinti į Raseinius sugrįžę vaikinai įvykius aptarė sustoję prie „Juravelės“. Tačiau jau kitą dieną jie sužinojo, kad muštynių vietoje, šalia kelio esančiame griovyje, rastas negyvas dvidešimtmetis. Jo, beje, ne iš karto pasigedo ir į pirtelę toliau švęsti gimtadienio sugrįžę gyliškiai. Tik kitą dieną jie sužinojo, kad vaikinas žuvo.

Visi liudytojai gerai matė K. Jasaičio veiksmus, nes jis tą naktį buvo ypač gerai pastebimas – mūvėjo baltas kelnes. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl chuliganizmo ir dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. K. Jasaitis kaltu prisipažino visiškai. Ir vėl sulaukė švelnios bausmės – buvo nuteistas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams lygtinai su pasižadėjimu neišvykti.

Daugiau apie šio „kovotojo žygius“ jokios oficialios informacijos nėra, tačiau sprendžiant pagal įžūlų išpuolį Vosiliškyje ir mieste saugiai nesijaučiančių raseiniškių pasakojimus, „kovotojų dvasią“ ir toliau puoselėja nusikalsti linkusios jaunuolių kompanijos.