Taikyti lygtinį paleidimą greičiausiai prašys ir 49 metų buvusi Seimos kanceliarijos kasinininkė Regina Petkelienė, dosniai skolinusi draugei O. Goluskaitei valdiškus pinigus, o dabar kartu su ja atliekanti bausmę. Tiesa, moteris greičiau reikėtų vadinti buvusiomis draugėmis. Nors ir gyvendamos tame pačiame, pirmą kartą nuteistųjų moterų korpuse, jos visiškai tarpusavyje nebendrauja.
Antras kartas nemelavo
Šią savaitę O. Goluskaitė sulaukė džiugios žinios: Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priėmė nutarimą leisti taikyti jai lygtinį paleidimą. Jei tokios pat nuomonės bus ir Panevėžio miesto apylinkės teismas, netrukus ši nuteistoji išeis į laisvę.
Neofiacialiais duomenimis, O. Goluskaitė jau antrą kartą kreipėsi į Panevėžio pataisos namų vadovybę, prašydama taikyti jai lygtinį paleidimą. Prieš pusmetį, vos mėnesį prabuvusi už grotų, ši vilnietė jau prašėsi lygtinai paleidžiama iš įkalinimo įstaigos į namus su intensyvia priežiūra – t.y. taikant elektroninį stebėjimą (uždėjus elektroninę apyrankę). Tuomet jos prašymas buvo atmestas.
Prašymus rašo dauguma
„Devyniasdešimt devyni procentai nuteistųjų nori į laisvę išeiti anksčiau laiko. Jos kas pusmetį gali kreiptis dėl lygtinio paleidimo taikymo“, – lrytas.lt sakė Panevėžio pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas. Jo teigimu, tik kelios iš šiuo metu bausmę Panevėžyje atliekančių 332 nuteistųjų nesiveržia į laisvę. Pastarosios arba bijo gyvenimo laisvėje, arba joms įkalinimo įstaigoje geriau, nei namie.
Kai nuteistoji parašo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo pataisos namų vadovui, būrio viršininkas ir psichologas surenka visus duomenis apie nuteistąją – apie jos darbą, santykius su artimaisiais, bendravimą su vaikais, galimybes adaptuotis laisvėje, elgesį įkalinimo įstaigoje.
Tuomet susirinkusi 8 narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija šį prašymą svarsto ir balsuodama nusprendžia, galima nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą ar ne. Gavusios neigiamą atsakymą, bausmę atliekančios neretai šį nutarimą skundžia teismui.
Galutinį žodį – išleisti ar ne anksčiau laiko nuteistąją į laisvę, sprendžia Panevėžio miesto apylinkės teismas. Į laisvę anksčiau laiko išleidžiami ir civilinio ieškinio neatlyginę asmenys – lygtinio paleidimo atveju žalos atlyginimas nėra būtinas.
Draugystė nutrūko
Greičiausiai į laisvę anksčiau laiko netrukus ims prašytis ir kartu su O. Goluskaite nuteista buvusi Seimo kasininkė R. Petkelienė. Jai, kaip ir buvusiai draugei, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau ši moteris į Panevėžio pataisos namus atlikti bausmės buvo atvežta mėnesiu vėliau, todėl dar neturi teisės prašyti lygtinio paleidimo.
Neoficialiais duomenimis, R. Petkelienė ir O. Goluskaitė, nors ir gyvena tame pačiame korpuse, kur patenka pirmą kartą nuteistosios, tarpusavyje visiškai nebendrauja. R. Petkelienė paguodos ieško maldose, nuolat lankosi Pataisos namuose kunigo laikomose mišiose.
Draugė pinigus pralošė
R. Petkelienė ir O. Goluskaitė buvo nuteistos pernai. Teismas nusprendė, kad R. Petkelienė iššvaistė daugiau kaip 370 tūkst. litų, priklausiusių Seimo kanceliarijai.
Šiuos pinigus nuo nuo 2008 metų sausio iki 2009 metų liepos R. Petkelienė skolino savo draugei, tuometei Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei O. Goluskaitei. Pastaroji teisme prisipažino iš draugės pinigus gavusi apgaule. Ji nuolat lankydavosi R. Petkelienės kabinete ir sugraudindavo ją istorijomis apie paskolą butui pirkti, apie ją apgavusius verslo partnerius Vokietijoje ar Lenkijoje. O. Goluskaitė teisme tvirtino visus gautus pinigus pralošusi kazino.
2009 metų liepą paaiškėjus, kad Seimo kanceliarijos kasoje trūksta 441 tūkst. litų, tų pačių metų liepos 17 d. Seimo kancleris kreipėsi į policiją.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. Petkelienė, būdama visiškai materialiai atsakinga už jai patikėtas pinigines lėšas bei jų apskaitą ir turėdama įgaliojimus jomis disponuoti, nuo 2008 metų sausio iki 2009 metų liepos neteisėtai perleido O. Goluskaitei kasoje buvusius grynuosius pinigus - 373,5 tūkst. litų, tai yra juos iššvaistė. Šiuos pinigus, tarsi savus, kasininkė įvairiomis sumomis, nuo 500 iki 20 tūkst. litų, skolindavo O. Goluskaitei. Ant buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų ar paprasčiausių popieriaus lapų R. Petkelienė surašydavo skolos raštelius. Juridinės galios jie neturėjo.
Tačiau liko taip ir neaišku, kur dingo dar 65,5 tūkst. Seimo kanceliarijos litų, kurių trūkumas nepagrįstas netgi tokiais beverčiais rašteliais. Teismas konstatavo, kad dalį pinigų galėjo pasisavinti ir kiti asmenys. Todėl R. Petkelienė ir O. Goluskaitė Seimui turės atlyginti tik 373,5 tūkst. litų turtinę žalą.
