Penkerius metus Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje Darbo partijos byloje priimtas nuosprendis aukštesnės instancijos teismui bus skundžiamas. Ten vadinamoji juodosios buhalterijos byla gali būti nagrinėjama iki poros metų.
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos profesoriaus, advokato Raimundo Jurkos teigimu, pirmos instancijos teismo neįsiteisėję sprendimai nėra vykdomi. Jie gali būti apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Tai gali padaryti ir kaltinamieji, ir prokuroras, jei nesutinka su teismo sprendimu.
Apeliacinis teismas išsklaido abejones
Apeliaciniuose skunduose dažniausiai abejojama įrodymų tyrimu, išsakytais teismo motyvais, jame gali būti pateikta naujų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas privalo atsakyti į visus apeliacinio skundo motyvus – išsklaidyti galimas abejones.
Konkrečiu atveju apeliacinis skundas pateikiamas per Vilniaus apygardos teismą. Gavęs apeliacinį skundą, teismas siūlo proceso dalyviams į šį skundą pateikti atsikirtimus – tai nėra pareiga, tik teisė. Bylos perdavimas apeliacinės instancijos teismui gali užtrukti iki 1,5 mėnesio.
„Apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po teismo nuosprendžio paskelbimo. Pasibaigus apskundimo terminui, pirmos instancijos teismas suruošia bylą, susega gautus atsikirtimus. Būtent šis teismas nustato laiką ir datą, kada šią bylą nagrinės apeliacinės instancijos teismas“, – pasakojo jis.
Apeliaciniame teisme tik rudenį
Nustatęs bylos nagrinėjimo datą, Vilniaus apygardos teismas išsiųs bylą Lietuvos apeliaciniam teismui ir procesinius dokumentus proceso dalyviams – apeliantams (kaltinamiesiems) ir prokurorui. Įstatyme numatyta, kad bylos nagrinėjimo data apeliacinės instancijos teisme turi būti paskirta ne ankščiau nei po mėnesio pasibaigus apskundimo terminui.
R. Juknos pasakojimu, gavęs bylą Lietuvos apeliacinis teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria teisėjų kolegiją, pirmininkaujantį kolegijos teisėją. Įvertinusi bylos sudėtingumą, krūvį, teisėjų kolegija gali nustatyti kitą bylos nagrinėjimo datą.
„Paprastai bylos nagrinėjimo data nekeičiama, tačiau sudėtingose bylose, ypač kai tam tikri apeliacinės instancijos teisėjai jau vienaip ar kitaip susiję su byla – nagrinėjo pirmos instancijos proceso dalyvių skundus, jie nebegali būti kolegijos nariais, tad laukiama, kol grįš iš atostogų su byla nesusiję teisėjai“, – pasakojo profesorius.
Bylos nagrinėjimas iki poros metų
Profesoriaus teigimu, Darbo partijos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme skubinti nėra galimybės, kadangi įstatymai numato, kokios bylos turėtų būti nagrinėjamos skubiau – nepilnamečių bylos ar bylos, kuriose yra suimtų asmenų.
Apeliacinės instancijos teismas skirtas patikrinti pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
„Lietuvos įstatymai leidžia baudžiamąsias bylas apeliacinėje stadijoje nagrinėti iš esmės, atlikti reikiamus veiksmus, net ir daugiau veiksmų, nei tai darė pirmos instancijos teismas. Tai priklauso nuo apeliacinio skundo ribų – teismas daro tai, ko prašoma apeliaciniame skunde – ne daugiau ir ne mažiau.“
R. Juknos teigimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme gali trukti nuo kelių mėnesių iki poros metų. Esą tai priklauso nuo bylos sudėtingumo, teisėjų užimtumo – nuo procesinių veiksmų kiekio.
