Nors prokurorai 26 metų T. Lukoševičių teismo prašė įkalinti 2 metams, šis sulaukė itin švelnios bausmės. Teismas konstatavo, jog kaltinamasis aktas dėl sunkiausio jam inkriminuojamo nusikaltimo, sukčiavimo stambiu mastu surašytas neteisingai, todėl grąžintinas prokuratūrai.
Turtingu paveldėtoju, įvairių idėjų kupinu verslininku prisistatyti mėgdavusį T. Lukoševičių įklampino pomėgis už ypač didelius procentus iš pažįstamų bei draugų skolintis nemažas pinigų sumas. Skolų atgauti negalėję, o paskui bet kokią viltį tai padaryti praradę žmonės kreipėsi į teisėsaugą. T. Lukoševičiaus skolos, pagal jo paties pasirašytus neprotestuojamus vekselius, viršijo 400 tūkst. litų.
Gavę nukentėjusiųjų pareiškimus ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o Kauno miesto apylinkės prokuratūra bylą perdavė nagrinėti teismui.
T. Lukoševičiui buvo pareikštas kaltinimas dėl sukčiavimo stambiu mastu, už tai įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.
Bandė apmulkinti teismą
Nagrinėti T. Lukoševičiaus bylą teismui sekėsi sunkiai. Laisvėje likęs kaltinamasis nesiteikė atvykti į teismo posėdžius, vis nurodydavo, kad serga, tačiau tai patvirtinti galinčių medicininių dokumentų nepateikdavo.
Policijos pareigūnams ne kartą buvo duotas nurodymas atvesdinti kaltinamąjį į teismą, tačiau policininkams jo rasti prabangiai įrengtame bute Žirgo gatvėje, prestižiniame sostinės Antakalnio rajone nepavyko – niekas neatidarydavo durų, o kaimynai tikindavo T. Lukoševičių matę labai seniai.
Teismo kantrybę perpildė pasirodžiusi informacija, kad „ligonis“ pastebėtas naktiniuose klubuose, buvo paskelbta T. Lukoševičiaus paieška. 2012 metų pabaigoje T. Lukoševičius buvo sulaikytas kai lėbavo viename sostinės barų.
Tarp nukentėjusių ir R. Daškevičiaus našlė
Teismui pagaliau atvertus T. Lukoševičiaus bylą, ėmė aiškėti stulbinamos jo aferos. Valstybinį kaltinimą sukčiavimo byloje palaikiusi prokurorė teigė, kad T. Lukoševičius specialiai apgaudinėjo žmones, iš jų skolinosi įvairias pinigų sumas. Jis stengėsi sudaryti pasiturinčio žmogaus įvaizdį, o naujų kreditorių neinformuodavo apie savo finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims.
2008 metais T. Lukoševičiaus apgavo ir Kauno šešėlinio pasaulio veikėjo, 2001 metų rudenį sostinėje nušauto Daškinių gaujos lyderio Remigijaus Daškevičiaus našlę Geliją Vaškūnę.
Moteris per tarpininkę T. Lukoševičiui paskolino 60 tūkst. litų, o vėliau – dar 30 tūkst. Antrąją paskolą G. Vaškūnė suteikė, kai tarsi garantą T. Lukoševičiaus jai parašė neprotestuojamą vekselį 14 tūkst. litų sumai.
Dėl šio epizodo teisme kilo daugiausia ginčų. Išaiškėjus, kad pats teisiamasis tiesiogiai su G. Vaškūne nebendravo, o viską tvarkė šiuo metu užsienyje gyvenanti tarpininkė, teismas nusprendė bylą išskirti ir prokurorų prašyti patikslinti kaltinimą.
Pasak teismo, šiame epizode nėra išskirtas bei įvertintas tarpininkės vaidmuo. Prokurorams duotas 3 mėnesių terminas kaltinimui patikslinti, vėliau byla bus vėl grąžinta teismui.
Pinigus skolinosi mįslingiems verslo projektams
Teisme liudijęs nukentėjusiuoju pripažintas Audrius Piktys pasakojo su T. Lukoševičiumi susipažinęs per bendrus draugus, su kuriais kartu leisdavo laisvalaikį, linksmindavosi.
„Pradžioje mūsų santykiai buvo geri, o po to supratau, kad tikėdamas šiuo žmogumi buvau naivus“, - sakė A. Piktys.
Problemos prasidėjo, kai T. Lukoševičius ėmė prašyti paskolinti įvairias pinigų sumas neva paveldėtos sodybos Veliuonoje dokumentacijai sutvarkyti. Jo pažįstamas mokėjo pinigus, jam net minties nekilo, jog pasiturintį žmogų vaidinęs T. Lukoševičius gali jų negrąžinti. Iš viso A. Piktys T. Lukoševičiui teigė paskolinęs 9 tūkst. litų.
Užliūliuodavo kreditorių budrumą
Teismui nagrinėjant bylą ėmė aiškėti, kaip meistriškai T. Lukoševičius mulkino savo kreditorius, vis nukeldamas skolų grąžinimą ir skolindamasis naujas pinigų sumas.
Pasitikėjimą jis įgaudavo vietoje užstato pasirašydamas neprotestuojamą vekselį kur kas didesnei nei skola sumai, būdavo įskaičiuojamos ir palūkanos. Atėjus metui grąžinti skolą, T. Lukoševičius atrasdavo įvairių priežasčių, kaip to nedaryti – esą užstrigo kokie nors formalumai, jis šiuo metu dar neturintis pinigų, tačiau jau rytoj juos turės ir galės grąžinti. Kartais jis tiesiog išmokėdavo palūkanas, o skolos grąžinimo terminą prašydavo nukelti.
Kreditorių budrumas buvo užliūliuojamas naudojant ir kur kas paprastesnį metodą – perrašant neprotestuojamą vekselį vis didesnei sumai.
„Jis man kalbėjo visokias istorijas, kad mirus tėvui paveldėjo jo restoraną Vilniuje, taip pat žemės sklypus pajūryje, kuriuos reikia išskaidyti į mažesnius, o ten „labai rimti“ žmonės statys vėjo jėgaines“, - sakė A. Piktys.
Tai, kad buvo subtiliai apgaudinėjamas, vyras suprato tik tada, kai T. Lukoševičiaus 22,8 tūkst. litų sumai pasirašytą vekselį nunešė antstolei. Ten jis sužinojo, kad dėl šio veikėjo skolų jau kreipėsi ne vienas pinigų atgauti negalintis žmogus.
Kūrė turtingo paveldėtojo įvaizdį
„Jis gyveno gerai, nuolat lankydavosi klubuose, turėjo butą prestižiniame Vilniaus rajone, taip pat girdavosi pažintimis su įtakingais žmonėmis. Žinant jo mirusį tėvą kaip gana sėkmingą verslininką, nekilo abejonių, jog pinigų T. Lukoševičius man gali ir negrąžinti“, - teisme kalbėjo dar vienas jo pažįstamas, nukentėjusiu sukčiavimo byloje pripažintas Hubertas Baumanas.
Iš viso H. Baumanas T. Lukoševičiui yra paskolinęs 18 tūkst. litų, dar vienas tūkstantis buvo pažadėtas išmokėti palūkanoms.
„Kai tik ateidavo laikas grąžinti skolą, T. Lukoševičius nuolat sukurdavo įvairiausių istorijų. Tai jį apgavo verslo partneriai, tai nepavyksta laiku atidaryti klubo ir pan. Jis man pasakojo apie pačius įvairiausius savo verslo projektus, pradžioje juo tikėjau“, - sakė H. Baumanas.
Atsiskaityti neturėjo nei tikslo, nei galimybių
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog T. Lukoševičius skolindamasis pinigus elgėsi ne tik naiviai, bet ir nusikalstamai.
Deklaruodamas, kad pinigus skolinasi investicijoms jis jokios veiklos nevykdė ir gautų lėšų neinvestavo. T. Lukoševičius nuosavybės teise nevaldė nei mirusio jo tėvo turėto restorano sostinėje, nei žemės sklypo pajūryje.
Be to skolindamasis pakankamai dideles pinigų sumas jis neįvertino, jog turi paėmęs nemažą banko paskolą, taip pat finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims.
"Paskolų ėmimo metu jis neturėjo nei tikslo, nei galimybių atsiskaityti su kreditoriais", - skelbdamas nuosprendį konstatavo teismas.
Nuteistasis kaltu nesijaučia
Po teismo nuosprendžio T. Lukoševičius regis nei kiek nesijautė kaltu.
Išvengęs įkalinimo bausmės dėl savo bėdų jis kaltino ne save, bet tuos žmones, iš kurių skolinosi pinigus.
"Tiesiog tie žmonės, iš kurių skolinausi pinigus nėra labai sąžiningi. Sumos buvo kur kas mažesnės, o po penkerių metų prasidėjo visi tie kaltinimai, tarsi visai kitą žmogų teisia. Tuo metu man buvo 21 - 22 metai, jie taip pat skolindami pinigus turėjo atsakomybę prisiimti. Jie to nepadarė", - kalbėjo nuteistasis.
T. Lukoševičius neneigė pats, niekeno neverčiamas pasirašinėjęs vekselius, tačiau gynėsi esą tai buvę ne finansiniai įsipareigojimai, bet garantas.
"Tai nelabai gudru, pripažįstu", - sakė T.Lukoševičius.
