Pakruojo rajone žemes supirkinėję Norvegijos piliečiai apskaičiavo, kad iš jų pavogta 2,17 milijono litų. Vagyste kaltinami partneriai lietuviai, per kuriuos užsieniečiai pirko žemę. Vakar šią bylą atvertė Šiaulių apygardos teismas.
Į teisiamųjų suolą nesėdo viena pagrindinių figūrų Jonas Svečiulis – 67 metų pakruojiškis mirė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui.
Į pirmąjį posėdį atvykęs apvogtų įmonių vadovas Paulas Reggestadas pripažino nesitikintis, kad pavyks susigrąžinti visus pavogtus pinigus.
Tačiau jis viliasi, kad teisingumas vis dėlto nugalės.
Įtarimą sukėlė dokumentas
Ši istorija prasidėjo prieš kelerius metus, kai keletas Norvegijos verslininkų neatsispyrė pagundai investuoti į žemę Lietuvoje.
Nors tokie sandoriai draudžiami įstatymu, užsieniečiai nutarė jį apeiti ir žemę pirko per susirastus partnerius lietuvius.
Jų patikėtiniu tapo pakruojiškis J. Svečiulis, kuriam nebuvo svetimi žemės reikalai. Vyriškis anksčiau dirbo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Pakruojo rajono žemės ūkio skyriaus vedėju.
J. Svečiulis gerai pažinojo ir valdžios koridorius – jis pats buvo išrinktas į Pakruojo tarybą, vadovavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriui. 2000-aisiais jį konservatoriai buvo iškėlę kandidatu į Seimą.
J. Svečiulis buvo kelių įmonių, per kurias norvegai pirko žemę, vadovas.
Įtarimų, kad lietuviai gali sukčiauti, kilo prieš pustrečių metų, kai įmonės „Kruojos holdingas” direktoriumi tapo P .Reggestadas.
Norvegas 2010 metų pabaigoje atkreipė dėmesį į vieną akivaizdžiai suklastotą dokumentą. Finansines ataskaitas verslininkas ėmė tikrinti 2011-ųjų sausį, kai akcininkai jį paskyrė naujuoju įmonės vadovu.
Bandė atsipirkti rašteliu
P. Reggestadas paprašė įmonėje biuro administratore dirbančios Rasos Kiežaitės pateikti įtarimą sukėlusio dokumento originalą.
Norvegas ilgametei J. Svečiulio sekretorei pasakė eisiąs į banką patikrinti, kiek įmonės sąskaitose likę pinigų.
P. Reggestadas tikina gavęs raštelį, kuriame R. Kiežaitė prisipažįsta esanti kalta. Norvego buvo prašyta nesikreipti į teisėsaugą – moteris žadėjo atlyginti nuostolius.
Naujasis įmonės vadovas pabandė pats apskaičiuoti, kiek dingo pinigų. Pamatęs, kad nuostoliai viršija 1 milijoną litų, bendrovės „Kruojos holdingas” vadovas neteko amo ir kreipėsi į policiją.
Per ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad užsienio investuotojai prarado net 2,17 milijono litų.
Pinigai plaukė upeliu
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės turto pasisavinimo, 2011 metų pradžioje įtarimai buvo pareikšti ir J. Svečiuliui. Kaltę neigęs pakruojiškis tų pačių metų gegužę staiga mirė, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.
Prieš teismą stojo dešimtmetį J. Svečiulio bendrovėse biuro administratore dirbusi 32 metų R. Kiežaitė ir jos bičiulis šiaulietis 51 metų Viktoras Barškutis.
Pastarasis su žemę supirkinėjusiomis bendrovėmis neturėjo jokių darbinių santykių.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad biuro administratorė R. Kiežaitė turėjo priėjimą ir naudojosi darbovietės sąskaitomis bankuose.
Ji kaltinama suklastojusi net 218 elektroninių mokėjimų nurodymų. Jais užsienio kapitalo bendrovių pinigai 148 kartus nukeliavo į R. Kiežaitės, o 70 kartų – į V. Barškučio sąskaitą.
Daugiau kaip 600 hektarų žemės supirkusiems ir ją išnuomojusiems norvegams menką dalį pagrobtų pinigų pavyko atgauti.
Prieš teismą stoję R. Kiežaitė ir V. Barškutis savo kaltės nepripažįsta.
