Pirmadienį Kauno apygardos teismo nuosprendį išklausė neteisėtu disponavimu sprogstamosiomis medžiagomis, jų gamyba bei šaudmenų laikymu kaltinami aštuoni kauniečiai: Robertas Jodauga, Mantas Giedraitis, Robertas Jucius, Andrius Grigorjevas, Evaldas Navickas, Dainius Juškevičius, Andrius Čėsna ir Dalius Kučiauskas.
Anksčiau neteistus, puikiai charakterizuojamus 22 – 29 metų vaikinus į teisiamųjų suolą atvedė aistra eksperimentuoti su savadarbiais sprogmenimis. Teisėsauga jų veikla pradėjo domėtis 2008-ųjų lapkritį įvykus skaudžiai nelaimei, kai iš sostinės į ekskursiją po Kauno fortus su klase atvykusiai 9-erių metukų mergaitei sprogmuo sunkiai sužalojo koją. Galingas sprogimas nugriaudėjo, kai moksleivė paspyrė I-ajame Kauno forte, smėlio krūvoje gulėjusį buteliuką, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo itin lengvai detonuojanti sprogstamoji medžiaga – acetono perodsidas.
Įrodymų suluošinus mergaitę surinkti nepavyko
Ikiteisminį tyrimą pradėję Kauno kriminalistai atliko išties titanišką darbą. Aiškindamiesi kas lankosi apleistame forte jie ne tik apklausė begalę vietos gyventojų, karo žaidimų entuziastų, bet ir žvalgėsi virtualioje erdvėje.
Galiausiai apsistota ties tinklapiu sprogmenys.net, kuriame įkurtame forume buvo diskutuojama apie aistrą sprogmenims, jų gamybą bei išbandymą. Kriminalistams surinkus pakankamai įkalčių, nustačius įtariamųjų ratą, jų namuose buvo atliktos kratos, o sprogmenų gamintojai sulaikyti. Deja, įrodymų, kad mažai mergaitei dalį pėdos nutraukusį buteliuką su sprogmenimis I-ajame forte paliko šie asmenys, teismui pateikta nebuvo. Galima tik spėlioti, ar vienų iš jų sąžinę slegia visam gyvenimui suluošintos mergaitės tragedija.
Nelaimės Kauno I-ajame forte byla išskirta į atskirą, tačiau pareigūnai beveik neturi vilčių jos ištirti ir svarsto galimybę nutraukti. Nukentėjusiai mažametei buvo priteista daugiau kaip 600 tūkst. litų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Šokiruojantys vaizdo įrašai tapo įkalčiais
Su kokio lygio sprogmenų gamintojais susidūrė, kriminalistai išsiaiškino peržiūrėję kratų paimtuose jų kompiuteriuose laikytą vaizdo medžiagą. Grupė jaunuolių galingus sprogmenis gamino dešimtimis kilogramų, juos išbandydavo atokiose vietose. Tikriausiai norėdami pasigirti savo sugebėjimais vieną vaizdo klipą jaunuoliai buvo patalpinę populiariame interneto portale.
Jame pradžioje rodoma, kaip gaminamas „Steponu“ pavadintas žmogaus maketas. Kituose kadruose matosi privataus namo kieme sportiniu kostiumu vilkintis, veidą po kauke slepiantis jaunuolis, kalbinantis rūbais aprengtą „žmogų“.
„Ponas Steponai, kaip jaučiatės žinodamas, kad po jūsų „subine“ sprogs net 60 kg maišas? Nekalbus, . Jis turbūt giliai susimąstęs“, - mėgaudamasis kalba kaukėtas vaikinas.
Toliau rodoma, kaip maišant įvairius komponentus buvo gaminamas savadarbis sprogmuo. Anot klipo autorių, amonio salietros pagrindu pagamintos sprogstamosios medžiagos masė siekė net 62 kilogramus.
Sprogdintojai žmogaus maketą sunaikino atokioje laukymėje. Vaizdo medžiagoje matyti, kaip nugriaudėjus kurtinančiam sprogimui, į dangų šauna įspūdingo aukščio žemių stulpas. Mėgaudamiesi savo darbu sprogdintojai nufilmavo po sprogimo išmuštą apie 2 metrų gylio duobę ir joje išlikusias žmogaus maketo dalis.
„Jeigu šis 62 kg sprogmuo būtų detonavęs jį gabenant automobiliu, tuomet kūno dalis tektų rinkti keliolikos kilometrų spinduliu“, - sakė vienas Kauno teisėsaugininkų.
Rengėsi benamio egzekucijai?
Kodėl įtariamaisiais tapę sprogmenų mėgėjai savo eksperimentui specialiai pagamino žmogaus maketą? Ką simbolizuoja į „Stepono“ ranką įspraustas degtinės butelis? Atsakymą į šiuos klausimus žino tik jie patys.
Tačiau kai kurie kalbinti teisėsaugininkai sakė manantys, kad ši kauniečių grupelė, tapusi kaltinamaisiais sprogimo I-ajame forte byloje, galėjo ruoštis kur kas kraupesniam nusikaltimui. Spėjama, kad įspūdingus kiekius sprogmenų savo namuose gaminę jaunuoliai galbūt rengėsi juos išbandyti susprogdindami benamį ar asocialų gyvenimo būdą pasirinkusį asmenį.
Apie šias užmačias netiesiogiai liudija internete paviešinto vaizdo klipo pabaigoje skambančios kelios nepavykusio „interviu“ frazės: „Laba diena, ponas Stepai, „kaliakrušy“, kaip šeima, kaip vaikai? Kam jums ta „bonkė“? Klausykit Stepai, mes jums gero linkim, šeima pasirūpinsim“.
Miške susprogdino net 130 kilogramų bombą
Bombų gamintojai įamžino ne tik žmogaus maketo susprogdinimą, bet ir kitus savo „žygdarbius“. Kartą bombų kūrėjai buvo pagaminę ir susprogdinę daugiau nei virš šimto kilogramų sveriantį sprogmenį. Visa ši vaizdo medžiaga vėliau tapo svariais įkalčiais, pareiškiant įtarimus neteisėta sprogstamųjų medžiagų gamyba ir disponavimu sprogmenimis.
2009-ųjų sausį Kazlų Rūdos miškuose nugriaudėjęs itin galingas sprogimas. Anot ekspertų, susprogdinto savadarbio užtaiso galia prilygsta ne mažiau kaip 53 kilogramams trotilo ekvivalento. Vėliau kriminalistai išsiaiškino, jog vaikinai miške susprogdino apie 130 kilogramų svėrusią savadarbę bombą.
Sprogmenis jaunuolių grupė gamino dalimis, o į Kazlų Rūdos miškus gabeno trimis automobiliais. Galima tik įsivaizduoti kas galėjo nutik dešimtims kilogramų sprogstamosios medžiagos detonavus važiuojančio automobilio bagažinėje.
Vienas pirmųjų į tyrėjų tinklus pakliuvo Robertas Jodauga, kuris išties domėjosi Kauno fortų istorija ir net padėdavo juos tvarkyti. Jo namuose pareigūnai vėliau rado 33 šovinius, savadarbių šaunamųjų prietaisų.
Kiek vėliau policija sulaikė dar du su skaudžia nelaime Kauno forte siejamus - 23 ir 26 metų - jaunuolius: Ruklos mokomajame pulke tarnaujantį kariškį ir Kauno Technologijos universiteto studentą.
Policijos pareigūnams apsilankius vieno įtariamųjų namuose, žinia apie šį vizitą netruko pasiekti jo bendraminčius. Kol vaikinas buvo apklausiamas, jo bendrai pasistengė iš jo kompiuterio ištrinti visą informaciją, bandė naikinti kompiuterio kietajame diske, jų manymu, likusius įkalčius. Ši gudrybė nuėjo niekais, policijos specialistai ištrintą informaciją netruko atstatyti.
Aistra sprogmenims apkartino gyvenimą
Visi sprogmenys buvo gaminami iš lengvai įsigyjamų buitinių medžiagų, o patarimų vaikinai ieškojo internete. Tarp teisiamųjų yra chemijai gabių jaunuolių. Vienas teisiamųjų Evaldas Navickas šiuo metu tarnauja kariniame dalinyje „Geležinis vilkas”. Andrius Čėsna dirba dantų gydytoju klinikoje, o M. Giedraitis studijuoja mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Dalius Kučiauskas dirba vyresniuoju specialistu Vilniaus universiteto Biochemijos institute, laikomas perspektyviu mokslininku.
Nors nei vienas jų nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, šis teismo procesas neabejotinai apkartino jaunuolių gyvenimą. Biografijos faktas apie teismo nuosprendį už sprogmenų gamybą juos lydės visą gyvenimą.
