Trečiadienį nuosprendį Klaipėdos apygardos teisme išklausęs žuvusiojo tėvas
sakė, kad šioje byloje niekas nelaimėjo. Dabar tėvų paguoda liko
vyresnysis sūnus Simas - Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio komandos
žaidėjas.
Užpernai gruodžio 31-osios vakarą jaunuolių kompanija susirinko palydėti
senųjų ir sutikti naujųjų metų Klaipėdoje, viename Gedminų gatvės
penkiaaukščio namo bute.
K. Galdikas ir M. Šidlauskas čia atsidūrė dėl Robertos - mergina anksčiau
draugavo su vienu, vėliau - su kitu vaikinu. Abiems vaikinams tą
vakarą artimieji siūlė kartu pabūti Palangoje, bet jie nusprendė švęsti
su bendraamžiais.
Klaipėdos apygardos teisme M. Šidlauskas pasakojo, kad tąkart Karolį
matė pirmą kartą. Jis esą visą vakarą kabinėjosi prie jo, keikėsi.
Aplinkiniai ramino įsiaudrinusius vaikinus, prašė negadinti šventės.
K. Galdikas, pasak M. Šidlausko, jį stumtelėjo, vaikinai susirėmė. Po
smūgio K. Galdikui iš nosies ėmė bėgti kraujas.
„Jam tiesiau ranką, sakiau, nereikia problemų. Bet jis nuėjo į kitą
kambarį kalbėdamas - pamatysi, kas bus. Išsigandau, buvau iš kito
miesto, iš virtuvės atsinešiau peilį, bet Roberta jį atėmė“, - sakė
M. Šidlauskas.
Artėjo vidurnaktis. Kompanija išėjo į kiemą žiūrėti fejerverkų.
Dvyliktą valandą iššovė šampaną, išsibučiavo. Netrukus pastebėjo, kad
M. Šidlauskas ir K. Galdikas atsidūrė tolėliau.
„Karolis vėl ėmė pulti ant manęs. Traukiausi atgal, tuomet jis kažkuo
smogė į petį. Paaiškėjo, kad dūrė šakute - pajutau skausmą. Jis vėl
puolė. Aš turėjau peilį“, - kalbėjo M. Šidlauskas.
Vienintelis peilio dūris buvo lemtingas - perpjovė kaklo arteriją.
K. Galdikas dar paėjėjo kelis žingsnius iki automobilio, stovėjusio už
kelių metrų, ir nugriuvo. Buvo iškviesta greitoji. Bet medikai
nebegalėjo padėti - nuvežus į ligoninę konstatuota vaikino mirtis.
Išvažiavus greitajai dalis kompanijos sėdo į M.Gedvilo automobilį ir
pasuko į Kretingą. M. Šidlauskas grįžo namo. Pakeliui per mašinos
langelį jis išmetė peilį.
M. Šidlausko motina pasakojo, kad sūnus grįžo paryčiais negirtas, šiek
tiek pamiegojo, abu kartu pavalgė pietus. Jis buvo tarsi nesavas,
nenorėjo bendrauti, išėjo pas draugą.
Pasak jos, baigęs vidurinę Mindaugas norėjo pagerinti savo atestato
vidurkį ir stoti į Klaipėdos universitetą, todėl mokėsi vakarinėje. Jis
padėjo motinai, turinčiai neįgalumo grupę, rūpinosi nepagydoma liga
sergančia močiute.
K. Galdiko tėvas su sūnumi paskutinį kartą telefonu kalbėjo likus dviem
- trim valandoms iki vidurnakčio. Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje
dirbantis vyras norėjo įsitikinti, ar jam viskas gerai, ir palinkėti
ramios nakties. Sūnus rengėsi po vidurnakčio eiti į klubą. Tačiau
paskambinus vėliau niekas nebeatsiliepė.
Tėvai sakė, kad sūnus sportavo, išgerdavo retai, nes sportas ir
alkoholis - nesuderinami dalykai. Jie tvirtino, kad Karolis niekada
prieš nieką nėra pakėlęs rankos.
Prokuroras pastebėjo, kad tragedijos būtų išvengta, jei kelis kartus jau
teistas M. Šidlauskas būtų laikęsis teismo skirto laisvės apribojimo -
nuo 22 valandos iki ryto neišeiti iš namų.
Mirusiojo tėvas teigė, kad Karolis nebuvo konfliktiškas žmogus.
Vaikinas greitai turėjo baigti mokyklą ir įgyti automobilių remontininko
specialybę, o tuomet tėvas ir sūnus planavo dirbti kartu.
K. Galdiko motina dalyvavo tik pirmame teismo posėdyje, kuriame buvo
apklausta. Ateiti į kitus ir klausytis nusikaltimo detalių jai buvo per
sunku.
Po vieno teismo posėdžio krepšininkas S. Galdikas labiausiai
apgailestavo, kad tą naktį nebuvo kartu su broliu.
„Tą nelemtą dieną tenorėjau vieno - su Roberta sutikti Naujuosius. Per
tuos metus už grotų turėjau laiko viską apmąstyti, puikiai suprantu, ką
padariau, - gavęs paskutinį žodį sakė M. Šidlauskas, dar kartą
atsiprašęs ir K. Galdiko, ir savų artimųjų už suteiktą skausmą.
Nuteistasis nužudytojo motinai turės sumokėti 110 tūkst. litų
turtinės ir neturtinės žalos.
