Klaipėdos apygardos teisme baigta nagrinėti naujametės nakties tragedijos Klaipėdoje byla.
Ji įvyko užpernai gruodžio 31-osios vakarą, kai jaunuolių kompanija susirinko palydėti senųjų ir sutikti Naujųjų metų Klaipėdoje, viename Gedminų gatvės penkiaaukščio namo bute.
Teko raminti vaikinus
K.vGaldikas ir M. Šidlauskas viename vakarėlyje atsidūrė dėl Robertos. Ši mergina anksčiau draugavo su vienu, vėliau – su kitu vaikinu.
Abiem vaikinams tą vakarą artimieji siūlė kartu pabūti Palangoje, bet jie nusprendė švęsti su bendraamžiais.
Teisme M. Šidlauskas pasakojo, kad tąkart Karolį matė pirmą kartą. Jis esą visą vakarą kabinėjosi prie jo, keikėsi.
Aplinkiniai ramino įsiaudrinusius vaikinus, prašė negadinti šventės. K. Galdikas, pasak M. Šidlausko, jį stumtelėjo, vaikinai susirėmė. Po smūgio K. Galdikui iš nosies ėmė bėgti kraujas.
„Jam tiesiau ranką, sakiau, nereikia problemų. Bet jis nuėjo į kitą kambarį kalbėdamas – pamatysi, kas bus. Išsigandau, buvau iš kito miesto, iš virtuvės atsinešiau peilį, bet Roberta jį atėmė”, – sakė M. Šidlauskas.
Vienintelis dūris – lemtingas
Artėjo vidurnaktis. Kompanija išėjo į kiemą žiūrėti fejerverkų. Dvyliktą valandą iššovė šampaną, išsibučiavo. Netrukus pastebėjo, kad M. Šidlauskas ir K. Galdikas atsidūrė tolėliau.
„Karolis vėl ėmė mane pulti. Traukiausi atgal, tuomet jis kažkuo smogė į petį. Paaiškėjo, kad dūrė šakute, – pajutau skausmą. Jis vėl puolė. Aš turėjau peilį”, – kalbėjo M.Šidlauskas.
Vienintelis peilio dūris buvo lemtingas – buvo perpjauta kaklo arterija. K. Galdikas dar paėjėjo kelis žingsnius iki automobilio, stovinčio už kelių metrų, ir pargriuvo.
Buvo iškviesta greitoji pagalba. Bet atvykę medikai nebegalėjo padėti – nuvežus į ligoninę konstatuota vaikino mirtis.
Išvažiavus medikams dalis kompanijos sėdo į M. Gedvilo automobilį ir pasuko į Kretingą.
M. Šidlauskas grįžo namo. Pakeliui per mašinos langelį jis išmetė peilį.
Rūpinosi motina ir močiute
M. Šidlausko motina pasakojo, kad sūnus grįžo paryčiais negirtas, šiek tiek pamiegojo, abu kartu pavalgė pietus. Jis buvo tarsi nesavas, nenorėjo bendrauti, išėjo pas draugą.
Pasak jos, baigęs vidurinę mokyklą Mindaugas norėjo pagerinti savo atestato vidurkį ir stoti į Klaipėdos universitetą, todėl mokėsi vakarinėje.
Jis padėjo motinai, turinčiai neįgalumo grupę, rūpinosi nepagydoma liga sergančia močiute.
K. Galdiko tėvas su sūnumi paskutinį kartą telefonu kalbėjo likus dviem trims valandoms iki vidurnakčio.
Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis vyras norėjo įsitikinti, ar jam viskas gerai, ir palinkėti ramios nakties.
Sūnus rengėsi po vidurnakčio eiti į klubą, tačiau paskambinus vėliau niekas nebeatsiliepė.
Tėvai sakė, kad sūnus sportavo, išgerdavo retai, nes sportas ir alkoholis – nesuderinami dalykai.
Jie tvirtino, kad Karolis niekada prieš nieką nėra pakėlęs rankos.
Planavo dirbti su tėvu
Mirusiojo tėvas stebėjosi jaunuolių abejingumu – kompanijoje buvo visiškai blaivių žmonių, tačiau jie nesugebėjo užkirsti kelio tragedijai.
Tėvas teigė, kad Karolis nebuvo konfliktiškas žmogus. Vaikinas greitai turėjo baigti mokyklą ir įgyti automobilių remontininko specialybę, o tuomet tėvas ir sūnus planavo dirbti kartu.
K. Galdiko motina dalyvavo tik pirmame teismo posėdyje, kuriame buvo apklausta. Ateiti į kitus ir klausytis nusikaltimo detalių jai buvo per sunku. Ji pateikė pusės milijono litų neturtinės žalos ieškinį.
„Jokiais pinigais vaiko gyvybės neįvertinsi. Aš tiek pati sumokėčiau, kad tik mano sūnus būtų gyvas”, – sakė moteris.
„Ir mums blogai, ir jiems blogai”, – po vieno teismo posėdžio kalbėjo Karolio vyresnysis brolis Simas Galdikas.
„Neptūno” krepšinio komandos žaidėjas labiausiai apgailestavo, kad tą naktį nebuvo kartu su broliu.
„Tą nelemtą dieną tenorėjau vieno – su Roberta sutikti Naujuosius metus.
Per tuos metus už grotų turėjau laiko viską apmąstyti, puikiai suprantu, ką padariau. Prašau švelnesnės bausmės, mano motina prastos sveikatos”, – gavęs paskutinį žodį sakė M. Šidlauskas, dar kartą atsiprašęs ir K. Galdiko, ir savo artimųjų už suteiktą skausmą.
