Įtariama, kad įgyvendinant Europos Sąjungos remiamą projektą,
jie pasisavino daugiau nei 4,5 mln. litų, iš jų dalį – 2,4 mln.
litų – nusikalstamu būdu legalizavo, pranešė Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuri kartu su Generaline prokuratūra
baigė ikiteisminį tyrimą.
Atskleista, kad bendrovės vadovai gautas avansines lėšas
panaudojo ne projektui įgyvendinti, o bendrovės skoloms sumokėti.
Be to, už 2,3 mln. litų ES paramos lėšų per P. Jurgučio valdomą
bendrovę įsigytos patalpos Vilniaus senamiestyje, o dar 100 tūkst.
litų išgryninti iš bendrovės sąskaitos.
Baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Už
įvykdytas nusikalstamas veikas šiems asmenims gresia laisvės
atėmimas iki 10 metų, rašoma pranešime.
Pasak pranešimo, ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad ES ir
Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamame projekte
„Kruonio HAE statyba“, pasirašiusi rangos sutartį su Aplinkos
projektų valdymo agentūra ir Elektrėnų savivaldybės
administracija, turėjo atlikti Elektrėnų–Vievio nuotekų valyklos
rekonstrukcijos darbus, kurių bendra vertė - daugiau nei 22 mln.
litų.
Bendrovė gavo 5,7 mln. litų avansą, tačiau atliko darbų tik
už 900 tūkst. litų.
Ikiteisminio tyrimo metu FNTT tyrėjai surado ir apribojo
nuosavybės teises į beveik 3 mln. litų vertės įtariamųjų
nekilnojamąjį turtą.
„Kruonio HAE statyba“ anksčiau buvo atskirta nuo bendrovės
„Lietuvos energija“ ir 2004 metais privatizuota. Verslininko
P. Jurgučio valdoma bendrovė vėliau bylinėjosi su „Lietuvos
energija“ bei energetikos objektuose dirbančia Švedijos bendrovė
„Alstom Power Sweden“.
Pats P. Jurgutis, kurio valdomos bendrovės dirbo Klaipėdos uoste
ir su kuriomis uostas 2010 metais baigė nutraukti visas sutartis, jau
anksčiau buvo įtariamas iš valstybės pasisavinęs beveik 5 mln.
litų, buvo pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti buvusį
Klaipėdos uosto vadovą Eugenijų Gentvilą.
