Paįstrio seniūnijos Pūkių kaimo gyventojas savo skunde reikalavo ne tik priteisti iš rajono savivaldybės jam nesumokėtą socialinę pašalpą už 4 mėnesius ir sumokėti už 9 mėnesius seniūnijoje dirbtus viešuosius darbus, bet ir atlyginti patirtą neturtinę žalą – 30 tūkst. litų.
Vyriškis buvo taip įsitikinęs savo pergale teisme, kad, laukdamas teismo nutarties, tvirtino gyvenantis skolindamasis pinigus iš pažįstamų bei greitųjų kreditų bendrovių.
Tačiau išgirdęs teismo nuosprendį Z. Zebkinas persimainė. Iš teismo salės vyriškis išėjo įsiutęs. Z. Zebkinas po tokio teismo sprendimo teigė, kad Lietuvoje jau įteisinta baudžiava ir žadėjo kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
Bylinėjasi ir buvusi žmona
Po mėnesio Panevėžio administraciniame teisme toliau bus nagrinėjamas beveik analogiškas buvusios Z. Zebkino žmonos, 38 metų Jolantos Zebkinienės skundas. Moteris iš savivaldybės tikisi prisiteisti ne tik 5 tūkst. 760 litų už dirbant visuomenei naudingą darbą praleistą laiką, daugiau nei 4 tūkst. litų nebemokamos socialinės pašalpos, bet ir 20 tūkst. litų moralinei žalai atlyginti.
Tai pirmos teisme atsidūrusios bylos dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems žmonėms įstatymo taikymo. Zebkinų skundų nagrinėjimo posėdžiuose dalyvavusi Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė įsitikinusi, kad už gaunamas socialines pašalpas privalu paplušėti visuomenės labui, kaip ir numatyta šiame įstatyme.
Zebkinų ieškiniai – pirmas, precedento neturintis atvejis Lietuvoje. Nuo teismo proceso baigties priklausys, kokia bus formuojama teismų praktika. „Jei pralaimėsime teismą, bus pralaimėta visos valstybės mastu, o socialinių pašalpų gavėjai bus atleisti nuo bet kokių įsipareigojimų ir gyvens vien mokančiųjų mokesčius sąskaita“, – žurnalistams yra sakiusi A. Paškevičienė.
Maisto imti nepanoro
Z. Zebkinas trims jo skundą nagrinėjančioms Panevėžio administracinio teismo teisėjoms surengė tikrą šou.
„Aš paprastas žmogeliukas, gyvenu kaime, neturiu teisinio išsilavinimo, o kovoti su tokia organizacija kaip savivaldybė reikia ir kvailumo, ir drąsumo“, – bandė teismą sugraudinti ieškovas.
O netrukus užsimiršęs savo graudžią kalbą „paįvairindavo“ riebesniaisi žodžiais. Neapsikentusios tokio jo elgesio, teisėjos vyriškį paragino prisiminti, kad jis yra teisme ir tokių žodžių nevartoti.
Z. Zebkinas, pristatydamas savo ieškinį, paaiškino, jog Panevėžio rajono savivaldybė, už piniginę socialinę pašalpą reikalaujanti kas mėnesį atidirbti apie 40 val. visuomenei naudingo darbo, pažeidžia Lietuvos Konstituciją ir įvairias ES direktyvas, teigiančias, kad darbas negali būti prievartinis ir už jį turi būti mokamas atlygis.
Z. Zebkino teigimu, jis nemokamai seniūnijoje dirbo nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų rugpjūčio. Po to, kai jis, nusprendęs, jog toks darbas ne tik žemina jo orumą, bet ir yra neteisėtas, raštu atsisakė jį dirbti, nuo 2011 metų lapkričio iki 2012 metų vasario nebegavo jam priklausančios piniginės socialinės pašalpos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems žmonėms įstatymu, savivaldybė jam pranešė piniginę paramą keičianti į paramą maisto produktais arba paslaugomis. Už vieną mėnesį jam priklausančią pašalpą – 350 litų pervedė į Paįstrio parduotuvę, kur Z. Zebkinas galėjo nusipirkti maisto produktų, tačiau vyriškis atsisakė ten apsipirkinėti.
Netrukus Z. Zebkinas liko ir be bedarbio pašalpos – 2012 metų gegužės mėnesį buvo išbrauktas iš Darbo biržos už tai, kad atsisakė jam siūlomo darbo. Pats vyriškis teisme aiškino darbo pasiūlymo atsisakęs, kai sužinojęs, kad minėta bendrovė bankrutuoja ir po kelis mėnesius darbininkams nemoka algų.
Depresiją gydosi pats
Teismui pasiteiravus, kaip jis paskaičiavo, kiek jam Panevėžio rajono savivaldybė turėtų sumokėti už neva neteisėtai dirbtą visuomenei naudingą darbą, Z. Zebkinas paaiškino, kad jis atsakymą radęs Administracinių teisės pažeidimų kodekse – ten rašoma, kad viena valanda viešųjų darbų, kuriuos atlieka ATPK pažeidėjas, prilyginama 20 litų jam paskirtos baudos. Iš viso jis tvirtino neteisėtai dirbęs 144 val., vadinasi savivaldybė jam turėtų sumokėti 2 tūkst. 880 litų.
Ypač spalvingai Z. Zebkinas pasakojo, kodėl savivaldybės sprendimo padarytą neturtinę žalą įvertino 30 tūkst. litų.
„Dvasinis skausmas, baimė dėl rytojaus, depresija“, – vardino savo bėdas ieškovas. Teismo paprašius patikslinti, ar depresiją jis gydosi kokioje nors medicinos įstaigoje, Z. Zebkinas atsakė neigiamai – esą, gydosi pats, namuose gerdamas antidepresantus. Teisėjai paklausus, iš kur gauna antidepresantų, kuriuos paprastai skiria tik gydytojai, nesutrikęs vyriškis paaiškino vaistus perkąs turguje – juk ten ko tik nori gali gauti, tik pinigų turėk.
Z. Zebkinas taip pat teigė patiriantis patyčias, kai kaimynų prašo paskolinti jam pinigų. Neturėdamas lėšų pragyvenimui, jis skolinasi ir iš greitųjų kreditų bendrovių, o su kreditoriais atsiskaityti tikisi laimėjęs bylą prieš Panevėžio rajono savivaldybę.
Ne sugyventiniai, bet kaimynai
Niekur nedirbantys Zebkinai gyvena Paįstrio seniūnijos Pūkių kaime. Nors sutuoktiniai išsiskyrė dar 2000 metais, po aštuonerių metų kartu apsigyveno vienkiemyje, kurio dalis įregistruota J. Zebkinienės vardu. Čia auga ir J. Zebkinienės devynmetė dukra.
„Jos tėvas gimimo liudijime neįrašytas. Nėra jo“, – paaiškino moteris, lrytas.lt paklausta, kas yra mergaitės, turinčios jos buvusio sutuoktinio pavardę, tėvas. Priminus, kad kūdikiai be vyro dalyvavimo nepradedami, J. Zebkinienė pareiškė nenorinti apie tai kalbėti. Pati mergaitė vaiko teisių apsaugos specialistėms yra sakiusi, kad Z. Zebkiną kartais vadina dėde, kartais – tėvu.
Zebkinai turi ir 19-metę dukrą, kuri gyvena Panevėžyje ir jau pati augina kūdikį.
Nors pažymose apie šeimos sudėtį J. Zebkinienė yra ne kartą įrašiusi ir Z. Zebkiną, pora kategoriškai neigia esanti pora. Kad su buvusiu sutuoktiniu yra tik kaimynai, bet bendros buities neveda, ji toliau įrodinės vasario mėnesį vyksiančiame jos skundo nagrinėjime Panevėžio administraciniame teisme.
Moteris taip pat yra apskundusi Panevėžio rajono savivaldybę dėl neva neteisėtai jos dirbto visuomenei naudingo darbo bei nutraukto socialinių pašalpų mokėjimo. Jai bei dukrai priklausanti piniginė socialinė parama buvo nutraukta, kai šeimos narys – Z. Zebkinas buvo pašalintas iš darbo biržos.
Todėl nenuostabu, kad Zebkinai įnirtingai tvirtina, kad jie – ne pora.
„Pas mus viskas po du: tualetai du, šunys du, katinai du, net triusikams maišeliai du“, – nagrinėjant jo skundą teisme „perliukų“ pažėrė Z.Zebkinas.
Kieme rado 11 automobilių
Vidurinį išsilavinimą turinti J. Zebkinienė nedirba nuo tada, kai iš miesto su dukra ir buvusiu sutuoktiniu atsikraustė į vienkiemį Pūkių kaime. Z. Zebkinas ankstesniame teismo posėdyje lrytas.lt gyręsis, kad kurį laiką dirbo užsienyje ir dabar turi santaupų, iš kurių gyvena, vėliau šių žodžių išsigynė, pareiškęs, kad jokiame užsienyje jis nedirbęs. Vyriškis tik patvirtino, kad kelis metus jam yra tekę praleisti įkalinimo įstaigoje.
2012 metų pavasarį Z. Zebkiną aplinkosaugininkai nubaudė 1 tūkst. 500 litų bauda už teršiamą gamtą nelegaliai ardant senus automobilis – prie sodybos, kur gyvena Zebkinai, patikrinimo metu buvo rasta net 11-ka apardytų automobilių.
Nors Zebkinai oficialiai jau ne vienerius metus pragyvena tik iš valstybės skiriamos kuklios pašalpos, didelio skurdo jų namuose nematyti. Namo langai pakeisti plastikiniais, viduje – normali buitinė technika, baldai, yra kompiuteris, namų kino sistema.
