Regis, teisėsaugininkams dar gana sunku teisme įrodyti, kaip savo tarpusavio santykius aiškinasi kriminalinio pasaulio atstovai. Net ir nukentėję nuo oponentų išpuolių Kauno gangsteriai nėra linkę pareigūnams atskleisti tiesą, o „teisybės“ bando ieškoti savais metodais.
Vienas tokių atvejų, kai nusikalstamo pasaulio atstovų susidūrimas baigėsi šūvių papliūpomis šalia Kauno sporto halės, įvyko 2010-ųjų spalio 9-osios popietę. Pažiūrėti tarptautinio bušido turnyro susirinko nemažai su šešėliniu pasauliu siejamų asmenų, taip pat ir mieste dominuojančių, tačiau tarpusavyje aršiai konfrontuojančių Agurkinių bei Kamuolinių grupuočių atstovų.
Incidentas tarp konfliktuojančių gaujų, lrytas.lt žiniomis, kilo dėl elementaraus apsižodžiavimo. Liudininkai vėliau pripažino matę, kaip du vyrai išsitraukę pistoletus ėmė pleškinti į keturis toliau stovėjusius konkurentus, kurie suskubo pabėgti.
Du nukentėję asmenys į policiją nesikreipė. Kriminalistams pavyko incidento siūlo galus užčiuopti, nes jau anksčiau buvo klausomasi nukentėjusiųjų telefoninių pokalbių.
Nustačius, kad „kamuolinius“ nužudyti kėsinosi mirtini jų priešai iš konkuruojančios Agurkinių gaujos, buvo sulaikytas ir dvi savaites tardymo izoliatoriuje praleido jos lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas. Tačiau jį teko paleisti nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų.
Kaltinimai buvo pateikti dviem „agurkiniams“ T. Vieraičiui ir R. Sadauskui. Juos liudininkai atpažino iš kriminalistų pateiktos gaujos narių fotografijų kolekcijos.
Tačiau grėsmingi kaltinimai nelegaliai įsigijus šaunamuosius ginklus ir pasikėsinus visuotinai pavojingu būdu nužudyti kelis žmones subliuško teisme.
Bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas pirmadienį konstatavo, kad prokurorai nepateikė pakankamai abiejų kauniečių kaltę patvirtinti galinčių įrodymų.
Teismas pareiškė, kad nėra aišku net tai, kokių ginklų neteisėtu įgijimu bei laikymu kaltinami T. Vieraitis ir R. Sadauskas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad į „kamuolinius“ buvo iššauti devyni šūviai 9 kalibro pistoletais „Makarov“ bei „IŽ“, tačiau teisme liudijęs ekspertas konstatavo, jog neįmanoma nustatyti iš kokių šaunamųjų ginklų buvo iššautos nusikaltimo vietoje kriminalistų rastos gilzės. Juo labiau, kad per kratas pas įtariamuosius šaunamųjų ginklų rasta nebuvo.
„Kaltinimai pagrįsti ne objektyviais ir neginčijamais įrodymais, bet prielaidomis ir prieštaringais duomenimis“, - skelbiant išteisinamąjį nuosprendį konstatavo Kauno apygardos teismas.
Prieštaringais pripažinti prokurorų pateikti įslaptinto liudininko parodymai, kurie, teismo nuomone, vėliau buvo paneigti kitais įrodymais.
Šį teismo verdiktą prokurorai per 20 dienų galės apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
