Paaiškėjo, kad Zarasų socialinės globos namams, kur dabar dienas leidžia garbaus amžiaus teisiamasis, nebuvo pranešta apie numatytą teismo posėdį.
Su svečiu išgėrė
Atokiame vienkiemyje gyvenančio A. Žarskaus nemalonumai su teisėsauga prasidėjo šių metų pavasarį.
Kovo 14 dienos į jo sodybą Kurklių seniūnijos Pilviškių kaime atvažiavo keli gretimo Kurklių 2-ojo kaimo gyventojai: 58 metų Povilas Žaronskas bei jo kaimynai, broliai – 28 metų Marius ir 26 metų Paulius Dalinkevičiai. Kartu su pastaraisiais buvo ir jų trylikametis broliukas.
Broliai Dalinkevičiai iš vieno savo kaimyno už porą šimtų litų buvo nusipirkę statybinį vagonėlį. Prastos būklės vagonėlį jie ketino išardyti ir parduoti į metalo laužą.
Vagonėlis jau daugelį metų stovėjo A. Žarskaus sodyboje, savininkas senuko buvo paprašęs jį priglausti, nes neturėjo kur laikyti.
Kaip lrytas.lt pasakojo P. Žaronskas, sodybos šeimininką A. Žarskų jis pažįsta maždaug 30 metų. Senukas juos įsileido į savo sodybą, leido iš savo namo pasijungti elektrą atsivežtiems įrankiams. Susitikimo proga A. Žarskus ir P. Žaronskas išgėrė.
„Nedaug – daugiau nei pusė butelio degtinės dar liko,“ – sakė P. Žaronskas. Vėliau pastarasis išėjo į kiemą ir su jaunaisiais kaimynais ėmė ardyti vagonėlį.
Šaudė kiaurai lango stiklus
Vyrų pulkas stovėjo nugaromis atsisukę į A. Žarskaus namą, kai staiga pasigirdo šūviai. Iš pradžių sodybos šeimininkas šovė į P. Dalinkevičiaus automobilio „Audi“, kuriuo ardytojai buvo atvažiavę, pusę, o vėliau kelis kartus iššovė į už maždaug 10 metrų stovėjusius nieko nesuprantančius vyrus.
„Antanas šaudė net neatsidaręs savo lango, tiesiai per jo stiklus“, – prisimena baisias akimirkas vyrai.
Sodybos šeimininkas pašovė P. Žaronską ir M. Dalinkevičių, šio jaunesnieji broliai sužeidimų išvengė tik todėl, kad spėjo nugriūti ant žemės.
„Broliukas dar smalsiai dairėsi, kas čia vyksta, bet aš jį ant žemės nuverčiau ir pridengiau“, – lrytas.lt pasakojo šratų išvengęs P. Dalinkevičius.
Gyvi liko atsitiktinai
Vyrai, baimindamiesi sodybos šeimininko atakos pratęsimo, iš sodybos spruko. Sunkiausiai sužeistas M. Dalinkevičius greitąja buvo išvežtas į Anykščių ligoninę. Tačiau tenykščiai gydytojai, suteikė būtiniausią pagalbą, dėl sunkių sužalojimų jį reanimobiliu išsiuntė į ligoninę Vilniuje.
Sostinės medikai anykštėną iš karto paguldė ant operacinio stalo. Vėliau gydytojai vyriškiui sakė, kad jis gimęs po laiminga žvaigžde – jei senukas būtų šaudęs stambesniais šratais, sužeistasis nebūtų likęs gyvas.
„Sako, man tuomet būtų pusę galvos „nunešę“, – prisimena medikų žodžius M. Dalinkevičius. Vis dėl to šratai jam sužeidė galvą – kiaurai perskrodė nosį, įstrigo kaktoje, taip pat išdraskė kojos minkštuosius audinius, sutrupino alkūnės sąnarį. Anykštėnui teko ilgokai gydytis.
Jo kaimynui P. Žaronskui pasisekė labiau – buvo peršauta ranka, šratas kiaurai perskrodė šonu į šaulį pasisukusio vyriškio krūtinę. Kaip ir M. Dalinkevičius, šis vyras taip pat supranta tik per plauką likęs gyvas. „Jei būčiau stovėjęs veidu į namą, su manimi nebekalbėtumėte“, – sakė P. Žaronskas.
Šautuvą laikė nelegaliai
Apie šaudymą pranešus policijai, į A. Žarskaus sodybą atskubėjo nemažas būrys pareigūnų. Patekę į senuko namą, jie jokio pasipriešinimo nesulaukė, o medžioklinį šautuvą, iš kurio buvo apšaudyti žmonės, rado virtuvėje, atremtą į šaldytuvą. Pareigūnų paklaustas, kas čia įvyko, sodybos šeimininkas paaiškino: „Truputį pašaudžiau“.
A. Žarskui po įvykio buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,29 promilės). Paaiškėjo, kad senovinį rusišką dvivamzdį šautuvą „Tula“ senukas laikė neteisėtai. Vėliau per apklausą jis paaiškino maždaug prieš 40 metų šį ginklą radęs savo daržinėje po šienu ir pasilikęs.
Pasak P. Žaronsko, apie tai, kad vienkiemio šeimininkas turi ginklą, niekas ir apylinkių gyventojų nežinojo. Žmonės tik pasakojo, kad daug metų vienas savo sodyboje gyvenęs vyras jaunystėje yra kurį laiką gyvenęs Sibire ir dirbęs anglių kasykloje. Gyvenimas buvęs nelengvas, jam teko ir nemažai mirčių matyti. „Gal žmogus išgėrė ir sugalvojo kariauti“, – spėjo nuo jo nukentėję vyrai.
Jie sakė suprantantys, kad A. Žarskus į juos ėmė šaudyti greičiausiai dėl savo senatvės nesuprasdamas, kas čia vyksta, galbūt net užmiršęs, kad ką tik su šiais vyrais kalbėjosi. Vis dėl to atleisti jam sužeistieji sakė negalintis, nes vos išliko gyvi, iki šiol jaučia sužeidimų pasekmes.
P. Žaronskas pateikė 5 tūkst., o M. Dalinkevičius – 20 tūkst. litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Teisiamojo į teismą neatvežė
A. Žarskui buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto šaunamojo ginklo disponavimo ir nežymaus bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Už tai įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, tačiau jos vykdymas gali būti atidėtas. Garbaus amžiaus, įvairių ligų kamuojamam kaltinamajam buvo skirta ekspertizė. Ekspertai nustatė, kad senukas savo veiksmus suvokė ir yra pakaltinamas.
Vis dėl to jau du kartus į teismo posėdžius nukentėjusieji ir liudytojai rinkosi veltui. Rugsėjo 11 dieną prasidėjus pirmajam teismo posėdžiui, teisėja Jolanta Gasparavičienė įsitikino, kad kaltinamasis vos girdi – susikalbėti su juo įmanoma tik kalbant tiesiai jam į ausį.
Kadangi senukas nesugebėjo pasirūpinti advokatu, teismas nusprendė jam skirti valstybės gynėją ir tądien bylos nagrinėti nepradėjo.
Lapkričio 8 dieną bylos nagrinėti taip pat nepavyko pradėti. Paaiškėjo, kad prieš kurį laiką iš Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugymo ligoninės A. Žarskus yra perkeltas į Zarasų socialinės globos namus. O pastarųjų administracija apie būtinybę šį senuką atvežti į teismo posėdį Anykščiuose nebuvo informuota. Vėl atversti šią vienkiemio snaiperio bylą teismas bandys gruodžio pradžioje.
