Jau į antrą teismo posėdį L. Stankūnaitė neatvyksta – anksčiau teismo apklausta nukentėjusioji pageidavo, kad bylos nagrinėjimas toliau vyktų jai nedalyvaujant. L. Stankūnaitės interesus teisme atstovauja advokatas Vitalijus Vasilionokas.
Abu kaltinamuosius ginantis advokatas Artūras Bauža, vos prasidėjus teismo posėdžiui, pareiškė prašantis bylą nagrinėjančio teisėjo Kęstučio Venckaus nusišalinimo. Jis taip pat pageidavo, kad nusišalintų visi Panevėžio miesto apylinkės bei Panevėžio apygardos teismų teisėjai bei Panevėžio apygardos prokurorai.
Teismui advokatas A. Bauža paaiškino prašantis Panevėžio teisėjų ir prokurorų nusišalinimo dėl to, kad taip šie jau pasielgę nagrinėjant kitas su vadinamąja Kauno pedofilija susijusias bylas bei įvairius skundus. Panevėžio miesto apylinkės bei apygardos teismų, o neseniai – ir Panevėžio apygardos prokuratūros pareigūnus nusišalinti nuo įvairių bylų bei skundų nagrinėjimo yra privertusi kaunietė eksteisėja Neringa Venckienė.
Su tokia kaltinamųjų gynėjo A. Baužos pozicija nesutiko L. Stankūnaitės advokatas V. Vasilionokas. Jo teigimu, šioje byloje Panevėžio teisėjams ir prokurorams nusišalinti teisinio pagrindo nėra. Teisininko nuomone, pastaruoju metu ypač dažni atvejai, kai patenkinami prašymai nušalinti teismus gali privesti iki to, kad Lietuvoje iš viso nebebus kam nagrinėti bylų, nes visi teisėjai bus nušalinti.
Valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras Audrius Leonavičius taip pat sakė nematantis pagrindo nusišalinti nei teisėjui, nei jam pačiam. Jis neatmetė galimybės, kad tokiu būdu kaltinamieji bei jų advokatas siekia dar kuriam laikui užvilkinti bylos nagrinėjimą.
Teisėjas K. Venckus, padaręs pertrauką, nusprendė nuo bylos nagrinėjimo nenusišalinti. Jis taip pat kaip nepagrįstą atmetė ir reikalavimą nušalinti prokurorą A. Leonavičių, nes tai jau anksčiau nesėkmingai bandę padaryti kaltinamieji su savo advokatu naujų įrodymų teismui nepateikė.
Po pietų bylos nagrinėjimą tęsiant, buvo apklausta liudytoja – Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų teisėja Milda Remeikienė. Būtent ji 2008 metų gruodžio 23 dieną priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones mažametei Drąsiaus Kedžio ir L. Stankūnaitės dukrai ir uždraudė motinai su mažyle matytis.
Teisme M. Remeikienė sakė, kad nutartis Kūčių išvakarėse buvo priimta skubos tvarka, nes po to sekė kelios nedarbo dienos. Teisėjos teigimu, priimdama nutartį dėl L. Stankūnaitės, kaip motinos valdžios apribojimo, ji rėmėsi ne tik dabar teisiamų pareigūnų pasirašyta pažyma, kad mažametė buvo seksualiai tvirkinama L. Stankūnaitės tėvų bute, bet ir kita bylos medžiaga.
M. Remeikienės nutartį L. Stankūnaitė apskundė. Jos skundą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, nes Kauno apygardos teismas nuo skundo nagrinėjimo dėl bylos sąsąjų su ten tuomet dirbusia teisėja N. Venckiene nusišalino. Aukštesnės instancijos teismas tik iš dalies pakeitė M. Remeikienės nutartį – L. Stankūnaitei leido su dukra matytis dalyvaujant vaiko teisių apsaugos darbuotojams.
Kaltinamųjų advokato A. Bužos paklausta, ar dėl priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo L. Stankūnaitės dukrai teisėja turėjo kokių nemalonumų, M. Remeikienė atsakė neigiamai. O paklausus, kas sutrukdė L. Stankūnaitei matytis su dukra – R. Kairienės ir E. Kuckailio pasirašyta pažyma ar jos pačios nutartis, kaunietė teisėja atsakė, kad pastaroji.
Antradieninį šios bylos nagrinėjimą užbaigė buvusios Kauno prokurorės Genovaitės Ročienės teismui įteiktas prašymas pripažinti šioje byloje ją nukentėjusiąja. Už netinkamą minėtų pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo kontrolę atleista iš darbo G. Ročienė savo prašyme nurodė, kad minėta pažyma, atvedusi du policijos pareigūnus į teismą, buvo parašyta be jos žinios. Ji teigia su šia pažyma susipažinusi tik 2008 metų gruodžio 30 dieną.
L. Stankūnaitės atstovas V. Vasilionokas atsisakė pasisakyti dėl G. Ročienės prašymo, nes tai nesusiję su jo klientės interesais. Tuo tarpu ir prokuroras, ir kaltinamieji su savo gynėju paprašė teismo buvusios prokurorės prašymo netenkinti.
„Siekimas save pateisinti ir ieškojimas kažko kalto“, – G. Ročienės prašymą apibūdino advokatas G. Bauža.
Buvusios prokurorės prašymą pripažinti ją šioje byloje nukentėjusiąja teismas atmetė. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ji yra kreipusis į Vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau skundo nagrinėjimas sustabdytas, kol Panevėžyje nebus išnagrinėta Kauno pareigūnų byla.
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2008 metų gruodžio mėnesį R. Kairienė ir E. Kuckailis kauniečiui Drąsiui Kedžiui neteisėtai išdavė pažymą, jog jo mažametė dukra buvo prievartaujama mergaitės motinos L. Stankūnaitės tėvų namuose.
Vėliau, remiantis šia pažyma, Kauno miesto apylinkės teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš L. Stankūnaitės atėmė dukrą. Ji iki šių metų gegužės augo D. Kedžio sesers, buvusios teisėjos N. Venckienės namuose, kol didžiulį atgarsį sukėlusios pareigūnų operacijos metu jėga buvo paimta iš globėjos namų ir perduota motinai L. Stankūnaitei.
Kauno pareigūnų baudžiamoji byla nagrinėti į Panevėžio miesto apylinkės teismą buvo perduota jau beveik prieš 2 metus – 2010 metų gruodžio pabaigoje. Tačiau jos nagrinėjimas vis stringa – kurį laiką sirgo vienas ar kitas kaltinamasis, nepavyko laiku gauti teismo pareikalautų dokumentų ir panašiai. Artimiausias teismo posėdis dabar numatytas gruodžio pabaigoje. Jo metu turėtų būti apklausti abu kaltinamieji, iki šiol nedavę parodymų.
Dėl E. Kuckailio ir R. Kairienės veiksmų nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta L. Stankūnaitė 2011 metų pavasarį Panevėžio miesto apylinkės teismui buvo pateikusi 40 tūkst. litų ieškinį Lietuvos valstybei, o tų pačių metų gruodžio pradžioje vykusiame teismo posėdyje pranešė padidinanti ieškinio sumą iki 100 tūkst. litų.
