Stiprios moralės normos
Pasak G. Valicko, neimti kyšio žmogų gali paskatinti keletas priežasčių.
Viena jų – labai stiprios įdiegtos elgesio normos. Ne visi policijos pareigūnai ima jiems siūlomus kyšius. Bendrosios psichologijos katedros atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad kelių policijoje kyšius ima apie 30 proc. pareigūnų.
„Daugiau kaip 30 proc. mūsų apklaustų vairuotojų nurodė, kad jie davė kyšius, o policijos pareigūnai paėmė. Jeigu pareigūnas turi stiprų elgesio standartą, kad tai yra negarbinga, neteisėta, jis neims kyšio“, - sakė profesorius.
„Žiūrint iš psichologinio taško, viskas priklauso nuo to, kokio dydžio siūlomas kyšis ir kokio stiprumo perimta norma, - aiškino G. Valickas. - Jeigu norma nėra labai stipri, o žmogui siūloma tiek, kad tas kyšis sudaro jo metų darbo atlygio dydį, jis gali susigundyti“.
Kai žmogus atsisako išties didelio kyšio, tai reiškia, kad jis turi labai stiprų „stuburą“. Jis atsisakys ir dar didesnės sumos, nes vertybiniai dalykai jam svarbesni. „Jeigu aš tai padarysiu, ir niekas nesužinos, nesvarbu - aš negalėsiu pasižiūrėti į veidrodį“, - sako toks žmogus. Jis pats sau taikys vidines sankcijas.
Baimė būti išaiškintam
Kita priežastis atsisakyti kyšio gali būti baimė. Jeigu žmogus galvoja, kad paėmęs kyšį bus išaiškintas ir nubaustas, pavyzdžiui, atleistas iš darbo, tai gali sulaikyti.
Bet jeigu nėra stiprios vertybinės atsparos, baimę žmogus gali bandyti įveikti apsisaugodamas. „Jis ims kyšį taip, kad nebūtų liudininkų, kad būtų kuo sunkiau jį išaiškinti, - kalbėjo G. Valickas. - Kiek žinau iš psichologinių tyrimų, jeigu žmogų kažkuo labai gundo, pavyzdžiui, dideliu kyšiu, o jis neturi atsparos, tiktai bijo būti išaiškintas, jis galvos, kaip tą kyšį paimti, kad jo nepagautų“.
Tiesa, imti kyšį mažame miestelyje ir dideliame mieste nevienodai rizikinga. Pasak G. Valicko, tyrimai vienareikšmiškai patvirtina, kad ten, kur yra didesnės anonimiškumo sąlygos, žmonės kur kas lengviau peržengia priimtas elgesio normas, taip pat ir vidines. „Jeigu žmogus įsitikinęs, kad tikrai niekas nesužinos ir nepastebės, jis lengviau ryžtasi pažeisti elgesio normas“, - sako psichologas.
Pinigų niekada ne per daug
„Mano užsienio kolegos minėjo, kad gera priemonė sumažinti pareigūnų korupciją – padaryti, kad jiems neapsimokėtų rizikuoti, imant smulkų kyšį, - trečiąją kyšio neėmimo priežastį įvardija G. Valickas. - Kai pareigūnas gerai uždirba, jam nelabai apsimoka imti smulkius kyšius. Todėl kai kuriose Vakarų Europos šalyse sunku policijos pareigūnui kelyje įsiūlyti kyšį“.
Tačiau gera materialinė padėtis nėra pakankama priežastis atsisakyti paimti kyšį, kaip ir prasta padėtis nelemia, kad kyšis bus paimtas. Pasiturintys žmonės ima kyšius ir rizikuoja, nors jiems ekonomine prasme to nelabai reikia.
G. Valickas prisiminė tyrimą dėl vagysčių: „Yra tokių žmonių, kurie kartais vagia, nors jiems nereikia vogti. Jie yra pasiturintys, bet vagia kažkokias smulkmenas. Atlikta tyrimų, kurie aiškina kad pats procesas žmogui labai patrauklus – pavyzdžiui, jį pagaus ar nepagaus. To proceso metu žmogus patiria labai aštrius emocinius išgyvenimus, kokių jis negali patirti kitoje aplinkoje“.
Be to, didele suma galima sugundyti net ir pasiturintį žmogų. „Sakoma, kad kiekvienam žmogui yra tam tikra riba, nuo kurios jis pradeda fantazuoti ir svarstyti, galbūt verta paimti siūlomus pinigus. Jeigu pasiturinčiam žmogui pasiūlysi 10 tūkst. eurų, jis net nesvarstys, nes ši suma jam per menka. Bet jeigu jam pasiūlysi 100 tūkst. - gal ir pradės galvoti, o gal ir verta juos pasiimti“, - aiškino pašnekovas.
Pasak psichologo, skirtingiems žmonėms ta riba, kada jie gali pradėti svarstyti, pažeisti ar nepažeisti priimtas normas, yra skirtinga.
Atsisakyti kyšio – menas
„Man kai kurie teisėjai yra pasakoję: atneša kokia nors močiutė atsidėkodama savo pačios padarytą sūrį, bet jie vis tiek jo neima ir išgyvena diskomfortą, nes nenori tos močiutės įžeisti ar atstumti“, - prisiminė G. Valickas.
Vis dėlto, psichologo manymu, nepaisant visų žmogiškųjų santykių subtilybių, pareigūnas turėtų sugebėti nepaimti netgi jam siūlomos smulkmenos. Kaip tą padaryti, neįžeidžiant žmogaus, kartais būna net specialiai mokoma.
„Kiek žinau, kai kur yra net mokoma, kaip bendrauti su žmonėmis labai įvairiomis aplinkybėmis, - sakė G. Valickas. - Tu gali žmogui sakyti „ne“, bet jeigu jis pajus abejonę, darys labai didelį spaudimą. Yra mokoma, kaip pasakyti „ne“, neįžeidžiant kito žmogaus, bet kad jis aiškiai suprastų po pirmo karto, jog tu to nedarysi“.
