„Laba diena, džiugu jus matyti. Aš esu pasirašęs, kad neskelbsiu jokios bylos medžiagos, todėl galiu kalbėti tik bendrais bruožais ir norėčiau paprašyti, kad jūs man neuždavinėtumėte klausimų, nes, jei uždavinėsit klausimus, bus sunku atsirinkti, į kurį galiu atsakyti, į kurį negaliu“, - prie areštinės su jo laukiančiais žurnalistais pasisveikino T. Karosas.
Kartu su savo advokatu iš areštinės išėjęs verslininkas neigė savo kaltę. „Iš principo, buvau sulaikytas dėl to, kad vienas iš man priklausančių įmonių darbuotojų sumokėjo kažkokius pinigus kažkokiam asmeniui už kažkokias paslaugas. Aš pats nei su tais darbais, nei su tomis paslaugomis, nei su tais pinigais nesu susijęs ir todėl, jei klausimas yra kaltas ar nekaltas, atsakau - nekaltas“, - kalbėjo T. Karosas.
„Čili“ tinklo savininkas tikino, kad STT pareigūnai jam paaiškino, jog jis sulaikytas dėl vieno įmonės darbuotojo neteisėtų veiksmų. „Aš manau, kad jie yra teisėti, tačiau aš nesu susijęs su jais. Taip pat STT pareigūnai man paaiškino, kad turėjo mane sulaikyti, kad galėtų atlikti tyrimą. Jie tyrimą atliko, gal dėl to aš esu paleidžiamas. Sulaikyti tam, kad būtų galima atlikti tyrimą, manau, nėra teisinga. Dar kartą pabrėžiu - esu nekaltas, jokių neteisėtų veiksmų neatlikta, tikiuosi, kad visai tai įvyko dėl klaidos. Manau, kad klaida jau išsiaiškinta ir dar kartą pabrėžiu, kad tai, jog esu paleistas, liudija, kad viskas bus gerai“, - sakė jis.
Kad bus paleistas iš areštinės, T. Karosas sužinojo anksti ryte, tačiau, jo nuomone, jis specialiai buvo laikomas iki darbo dienos pabaigos, nes pareigūnai nenorėjo, kad verslininkas susitiktų su žurnalistais. „Matyt, tikėjosi, kad jūs manęs nesulauksite“, - kalbėjo verslininkas ir pasiskundė blogomis areštinėmis sąlygomis.
Anot jo, jam šiose patalpose yra tekę būti prieš 20-metį, kai dirbo prokuroru, tačiau nuo to laiko niekas nepasikeitė. Atvirkščiai, yra dar blogiau nei sovietmečiu, mat patalpos nuo to laiko neremontuotos ir nevalytos.
Iš areštinės išėjęs T. Karosas sėdo į juodos spalvos automobilį „Porsche“, kurį atvairavo jo advokatas Auksanas Čiupaila, ir išvyko.
Advokatas prie areštinės durų su žurnalistais nebendravo. Ir vėliau, kalbėdamas su lrytas.lt, A. Čiupaila atsisakė nurodyti, ar jo klientui buvo formaliai pareikšti įtarimai. Tik sakė, kad su jam pateiktais kaltinimais verslininkas nesutinka.
„Pareigūnai elgėsi korektiškai, procedūriškai kaltinimai pateikti korektiškai. Tačiau jei kalbame apie kaltinimų esmę, tai mes su tais kaltinimais kategoriškai nesutinkame“, - sakė A. Čiupaila.
Apie bylą plačiau kalbėti jis atsisakė, nes yra pasižadėjęs prokuratūrai nekomentuoti jos detalių. T. Karosas nėra pasirašęs pasižadėjimo neišvykti, jis tiesiog paleistas už užstatą.
„Jis paleistas iki tol, kol bus priimtas kažkoks procesinis sprendimas: arba kol byla bus nutraukta, arba kol ji keliaus į teismą. Ar T. Karosas dar bus kviečiamas į apklausas, reikia klausti tyrimą vykdančių pareigūnų. Bent artimiausiomis dienomis į jokias apklausas jis nėra kviečiamas“, - sakė T. Karoso advokatas.
Milijonierius - skurdžioje areštinėje
Pajuodę čiužiniai, išmatų dvokas nevėdinamoje patalpoje, nevilties žodžiais išmargintos sienos. Tai – ne kadrai iš filmo apie diktatūros kankinamą trečiojo pasaulio šalį. Taip pačiame Vilniaus centre laikomi dešimtys sulaikytų Lietuvos piliečių. Karčios sulaikytojo duonos šią savaitę paragavo ir restoranų tinklo „Čili“ savininkas T. Karosas. Jis šioje nejaukioje vietoje praleido 24 valandas.
„Lietuvos ryto“ žurnalistai neseniai lankėsi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje. Jų įspūdžiai - iš T. Kosciuškos gatvėje esančios įstaigos, kurioje pastarąją parą praleido milijonierius T. Karosas.
* * *
„Aš Algimantas, man 14 metų, sėdžiu 5 paros”, „Noriu namo”, „Myliu mamą” – tai užrašai, išskaptuoti ant apsilupinėjusių Vilniaus apskrities policijos areštinės ir konvojavimo skyriaus sienų.
Daugiausia gerų žodžių skirta močiutėms. Kartais perspėjama nepasitikėti kuriuo nors pareigūnu. Kas nors pavadinamas homoseksualiu.
Tačiau ant sienų nėra nė vieno rusiško keiksmažodžio. Tai, ko gero, vienintelis šių patalpų, esančių Gedimino pilies papėdėje, skirtumas nuo sovietinių viešųjų tualetų.
Žurnalistams skirtas laikas buvo suderintas iš anksto, grindys spindėjo švara, bet vargu ar kada pavyks užmiršti dvoką – išmatų, prakaito, pigaus tabako ir drėgmės mišinį, giliai įsigėrusį į sienas.
Jei kas nors sumanytų areštinę paversti realybės vaidinimu ir leisti už pinigus čia pernakvoti kiekvienam norinčiajam, ko gero, nedelsiant įsikištų psichiatrai.
Tuo tarpu tarp čia dirbančių pareigūnų sklando legenda apie vaiduoklius. Esą sėdi naktį budėtojas ir girdi, kad kažkas lipa geležiniais laiptais. Išeina pažiūrėti – tuščia.
Kitą naktį – vėl tas pat.
Nori sprukti kuo greičiau
Bet kuris milijonierius svajotų apie tokį sklypą, kuriame yra ši areštinė. Iš vienos pusės – Neris, iš kitos – Kalnų parkas, priešais – Vilnia ir Gedimino pilis. Bet čia laikomi žmonės skaičiuoja minutes, kol iš šio košmaro galės sprukti kuo toliau.
„Laisvės atėmimas žmogui jau yra bausmė. O čia būti yra papildoma bausmė”, – pripažino Vilniaus apskrities policijos areštinės ir konvojavimo skyriaus viršininkas Gražvydas Grigalionis, savo įstaigą vadindamas absurdų absurdu, darančiu gėdą valstybei.
Šią areštinę vis aplanko komisijos iš Europos Sąjungos ir Europos Tarybos, praneša Lietuvos valdžiai, kad tokiomis sąlygomis laikyti žmonių negalima. Ir kas iš to?
Įnamiai pažėrė skundų
Kai apsilankėme šioje įstaigoje, 10 vietų kameroje buvo tik penki asmenys. Bet G. Grigalionis patikino, kad tuoj ims vežti sulaikytuosius, ir visos vietos bus užimtos. Du čia atsidūrė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, o kiti – vadinamieji senbuviai.
„Išėjęs galvosiu, kaip vairuoti, kad vėl čia nepakliūčiau”, – ištarė 21 metų jaunuolis, girtas vairavęs automobilį ir už tai gavęs 40 parų arešto.
Išvydę žurnalistus areštinės įnamiai skundėsi, kad trūksta oro, nėra apšvietimo, norėtų bent radijo paklausyti: „Mes juk ne nusikaltėliai.”
Tramdo imtynių čempionas
Sunku pasakyti, kur žmogui geriau būti: dvivietėje kameroje, kur pusę ploto užima dvokianti tualeto skylė, o langai užmūryti, ar kameroje su dešimčia lovų, kur vietos daugiau, bet tuštintis reikia stebint daugybei akių. Ventiliacijos niekur nėra.
Visi langai – su trejomis grotomis ir dar apklijuoti kažkokia nepermatoma plėvele. G. Grigalionio aiškinimu, tai – tik butaforija. Jei kalinys užsimanytų pasprukti, perpjautų jas per tris valandas su visa signalizacija.
Komisaras mus supažindino su imtynių čempionu, kasmet laiminčiu pasaulio policininkų varžybas. Tik jis įstengia sutramdyti sulaikytąjį, kai jam „pavažiuoja stogas”. Medikų nebekviečia, nes jie atvyksta tik po valandos.
Dar vienas rūpestis – savižudžiai. Prižiūrėtojų laukia didžiausi nemalonumai, jei jie nesutrukdo ranką prieš save pakėlusiam nebegalinčiam kankintis žmogui. Bet vis tiek kasmet čia nusižudo po keletą piliečių.
Buvo sutvarkytos sienos
„Jei būčiau verslininkas ir kišenėje turėčiau milijoną, galėčiau spręsti, ar noriu naujo pastato”, – šmaikštavo G. Grigalionis.
Pasirodo, pastatas priklauso Kultūros ministerijai ir policija juo naudojasi tik laikinai. Sienos sumūrytos XIII ar XIV amžiais. Taigi paveldo specialistai viską saugo, nieko negalima keisti.
Prieš Mindaugo karūnavimo jubiliejų 2003 m. premjeras Algirdas Brazauskas buvo susizgribęs, kad labai negražu pro čia vežti aukštus užsienio svečius, ir pareikalavo sutvarkyti išorines pastato sienas.
Naujos areštinės projektą dar tik ketinama rengti, – keičiantis laikams atsiranda vis naujų reikalavimų. Pavyzdžiui, anksčiau reikėdavo ryšulio raktų, o dabar durys atrakinamos elektroniniu būdu. Taigi ankstesni projektai nebetinka.
Lukiškėse pasijuto kaip sanatorijoje
* Laikiną prieglobstį Lietuvoje gavęs Baltarusijos pilietis Dmitrijus Karačunas šioje areštinėje praleido dvi paras ir tikina niekur nepatyręs tokių žmogaus orumą žeminančių sąlygų.
* Pernai pagal Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutartį D. Karačunas buvo sulaikytas Vilniuje, kur bandė pasislėpti nuo persekiojimo savo tėvynėje.
* Baltarusis „Lietuvos rytui” pasakojo atsidūręs kameroje, skirtoje 8 žmonėms. Keturios dviaukštės lovos atmestinai suvirintos iš kažkokių gelžgalių. Baisiausia buvo tuštintis skylėje kameros kampe kitų sulaikytųjų akivaizdoje.
* Ventiliacija neveikė, langas aklinai užkaltas ir dar užlipdytas plėvele, fekalijų dvokas neišsisklaidydavo nei dieną, nei naktį.
* Jei kas nors užsirūkydavo, kamera akimirksniu prisipildydavo dūmų, kurie kabodavo kelias valandas.
* Čiužinys ir apklotas – kaip iš sąvartyno: pajuodę ir dvokiantys. Čiužinys toks plonas, kad neįpratusiam ant geležinio gulto užmigti neįmanoma.
* Per dvi paras pasivaikščioti niekas neišvedė.
* Prižiūrėtojų elgesys chamiškas ir primenantis sovietų laikus: „Rankas už nugaros”, „Kojas pečių plotyje”, „Žiūrėti į sieną”.
* Bet maitino palyginti skaniai. Pietums – sriuba, karštasis patiekalas, salotos, kompotas.
* Kai po dviejų parų baltarusis buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, ten jis pasijuto kaip sanatorijoje.
6 tūkstančiai piliečių per metus
* Kasdien į Vilniaus apskrities policijos areštinės ir konvojavimo skyrių atvežami 58 sulaikytieji. Jei atvežama daugiau, tenka pasispausti. Per metus čia ne savo valia apsilanko 6 tūkst. asmenų – tūkstantis moterų ir 5 tūkst. vyrų.
* Dažniausiai čia laikomi ką tik sulaikyti padarę nusikaltimą įtariamieji, suimtieji, kurie vežami į teismą ar apklausti, taip pat administracinės teisės pažeidėjai.
* Po keliasdešimt parų sėdi viršiję greitį ar vairavę išgėrę, jei atsisako mokėti teismo paskirtą baudą.
* Šįmet areštinės klientų kontingentas išsiplėtė: įsigaliojus naujam įstatymui policija čia veža smurtautojus šeimoje.
* Paprastai čia žmonės laikomi 48 valandas, bet kai kurie – ir 30 parų.
* Vienam kaliniui skirta 5 kvadratiniai metrai, bet jei sulaikytųjų atvežama daugiau – 4.
* Areštinėje dirba 46 darbuotojai.
* Po Antrojo pasaulinio karo čia beveik penkis dešimtmečius buvo uždaromi prasižengę sovietų armijos kariai.
