R. Petkelienė buvo pripažinta kalta dėl didelės vertės jai patikėto turto iššvaistymo, tačiau išteisinta dėl svetimo turto pasisavinimo. Teismui pritrūko įrodymų, kad moteris ne tik skolino Seimo kanceliarijos pinigus draugei ir politikams, bet ir pati jais naudojosi. Dėl to atmestas ir Seimo kanceliarijos ieškinys R. Petkelienei - 62 tūkst. 556 litų.
O. Goluskaitė pripažinta kalta dėl sukčiavimo, patenkintas ir Seimo kanceliarijos ieškinys 373 tūkst. 500 litų. Nors teismas nusprendė, kad R. Petkelienė nežinojo, kur O. Goluskaitė leidžia pinigus, nuostolius Seimui jos turės atlyginti per pusę.
Didžiulis pinigų trūkumas Seimo kasoje aptiktas 2009-ųjų liepą. Atlikus reviziją paaiškėjo, kad neaiškiomis aplinkybėmis kažkur „išgaravo“ apie 440 tūkst. litų.
Tyrėjų akys nukrypo į tuometę Seimo kasininkę R. Petkelienę. Netrukus paaiškėjo, kad su Seimo pinigais ji elgėsi lyg su savais, skolino juos visiems, kas tik prašė.
Tačiau pagrindine R. Petkelienės „kliente“ buvo jos pažįstama O. Goluskaitė. R. Petkelienė jai nuolat skolindavo pinigų iš Seimo kasos, o ši juos išleisdavo savo pomėgiui – žaidimams lošimo namuose.
R. Petkelienė teisme aiškino, kad pinigus ji yra skolinusi ir tuometei Seimo Finansų departamento vadovei Danutei Petrauskienei, Seimo nariams, parlamento kanceliarijos darbuotojams.
Liudytojų apklausos teisme buvo ne viešos, kad su jų parodymais nesusipažintų buvusios Seimo Finansų departamento vadovės D. Petrauskienė ir Dalė Špakauskienė, dėl kurių veiksmų atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas.
Apklausta šioje byloje D. Petrauskienė neigė, kad skolinosi iš R. Petkelienės, kuri tvirtino, kad iš Seimo kanceliarijos kasos dingusius 67 tūkst. 554 litus pasiskolino būtent tuometė Seimo Finansų departamento vadovė.
D. Petrauskienė ir D. Špakauskienė įtariamos aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir tarnybinių pareigų atlikimu.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą baudžiamasis kodeksas numato 10 metų laisvės atėmimą.
