Plėšikavo, apvogė parduotuvę, užmušė draugą. Keturi iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro pabėgę paaugliai tiek spėjo nuveikti per dvi paras.
Dar aktyvesnis buvo 15-metis šio centro auklėtinis, birželio pradžioje grįžęs pas motiną į Žvėryno kaimą (Trakų r.).
Įtariama, kad per vieną parą jis sudegino namą, grasino supleškinti visą kaimą, peiliu užpuolė vienišą pensininkę ir nužudė pusamžę moterį.
Po nužudymo plėšikavo
Dar vaikiški veidai ir liesos drebančios kojos. Taip atrodė Vilniaus rajono kaimuose dvi paras siautėję paaugliai, užvakar atvesti į Vilniaus 2-ąjį apylinkės teismą.
Vėliučionių vaikų socializacijos centro auklėtiniai, kurie įtariami pirmadienį nužudę savo draugą, buvo sulaikyti per porą dienų.
Kol bėglių ieškojo didelės įvairių policijos tarnybų pajėgos, jie spėjo apiplėšti keletą žmonių. Šių nusikaltimų detales pareigūnai dar tikslina.
Vieno sulaikytojo pareigūnai net nevedė į teismą.
Šiurpaus nusikaltimo dalyviui – dar tik 12 metų.
Vyresni jo bendražygiai teisme neneigė, kad Vėliučionių kaimo karjere nužudė kartu su jais iš Socializacijos centro pabėgusį paauglį.
Mušė dėl dėmės ant megztinio?
Kodėl kilo konfliktas, paaugliai prisiminė miglotai – tuomet jie buvo girti. Pabėgę iš Socializacijos centro nepilnamečiai parduotuvėje pavogė butelį degtinės ir karjere jį išgėrė.
Paaiškėjo, kad bėglių kompanija pavogė ne tik butelį degtinės, bet ir megztinį.
Vienas sulaikytųjų prasitarė, kad būtent dėl šio megztinio Mantas V. neteko gyvybės. Bendraamžiai supyko, kad bičiulis jį išpurvino.
Penkiolikametis buvo užmėtytas akmenimis.
Jo veidas buvo taip suknežintas, kad karjere negyvėlį aptikę kaimo vaikai paauglį atpažino tik iš drabužių ir plaukų spalvos.
Neatmetama, kad kelios iš negyvėlį aptikusių mergaičių prieš nusikaltimą taip pat linksminosi su šia kompanija.
Žudikai bandė paslėpti aukos kūną – iki pusės užkasė jį žvyru. Jis gulėjo prie pat kelio, kuriuo į karjerą važiuoja sunkvežimiai.
Ekspertai dar tiria, ar tuomet, kai buvo užpiltas žvyru, paauglys jau tikrai buvo miręs.
Įtariamąjį, kuriam rugpjūtį sukaks 17 metų, teismas nusprendė suimti trims mėnesiams.
Šio nusikaltimo organizatoriumi laikomas jaunuolis Lukiškių tardymo izoliatoriuje sutiks savo 18-ąjį gimtadienį. Jis taip pat suimtas trims mėnesiams.
Dar vienas šešiolikametis suimtas dviem mėnesiams.
Bėglį sugrąžindavo kaimynas
Trakų rajone esančių Žvėryno ir Liepynų kaimų gyventojai kasdien su nerimu žvilgčioja į vienos sodybos kiemą – ar tik nepasirodys jų siaubu tapęs penkiolikametis.
Už moters nužudymą sulaikytą paauglį Trakų rajono apylinkės teismas leido suimti tik 10 parų.
„Kai jis pabėgdavo iš Vėliučionių, visi užsirakindavo duris. Čia nėra nė vieno namo, kurio jis nebūtų apvogęs”, – „Lietuvos rytui” pasakojo tarp miškų įsikūrusio nedidelio Žvėryno kaimo gyventojai.
Jaunasis nusikaltėlis nedrįsdavo lįsti tik į kaimo turizmo sodybą, kurios šeimininkas Justinas Navikas ne kartą buvo sučiupęs iš Socializacijos centro pasprukusį bėglį.
Vyras jį už rankos nuvesdavo į Paluknio kaime esančią parduotuvę, uždarydavo ir paskambindavo policijai.
Pareigūnai jį vėl išveždavo į Vėliučionis.
Įsibrovėliai sudegino namą
Birželio 7-ąją sutramdyti penkiolikamečio nespėjo nei gyventojai, nei policija.
Nerami para prasidėjo nuo gaisro – užsidegė vilniečiams priklausanti sodyba.
Prieš gaisrą pro ją dviračiu važiavęs kaimietis išgirdo iš namo sklindančius riksmus. Vyras ir moteris barėsi dėl alkoholio.
„Žinojau, kad šiuo metu tame name niekas negyvena ir žmonių jame būti neturėtų, bet kažkodėl neužėjau į vidų.
Maniau, gal iš Vilniaus atvažiavo šeimininkų vaikai”, – „Lietuvos rytui” pasakojo vyras.
Maždaug po pusvalandžio tuo pačiu keliu jis grįžo atgal. Medinis namas, kuriame laikinai išjungta elektra, jau skendėjo liepsnose.
Kaimynai įtaria, kad prieš pat gaisrą jame šeimininkavo visai šalia gyvenantis penkiolikametis su savo motina.
Šio namo šeimininkai moteriai su sūnumi leisdavo prisiglausti, kai ją imdavo mušti sugyventinis.
Smarkiai apdegusiame name po gaisro mėtėsi išgerto alkoholio buteliai, įsibrovėliai ištuštino net vaistų, kurių sudėtyje yra spirito, buteliukus.
Kitą dieną paauglys ėmė lakstyti po kaimą ir grasinti kaimynams, kad visus išžudys, o namus sudegins.
Viena auka išsigelbėjo
Gyventojai apie tai pranešė policijai, bet pareigūnai į atokioje vietoje esantį kaimą neskubėjo.
81 metų Anastasija Mackevič tą vakarą ėjo į daržą uždengti agurkų.
Vos duris pravėrusiai moteriai priešais akis švystelėjo peilis. Prisidengęs veidą raudonu gobtuvu prie jų stovėjo smulkaus sudėjimo paauglys.
Vieniša pensininkė spėjo uždaryti duris ir ėmė šauktis kaimyno pagalbos.
Neprataręs nė žodžio užpuolikas pabėgo. Po valandos kaimiečiai apie jį išgirdo dar kartą.
Maždaug už kilometro esančiame Liepynų kaime, kurį iš Žvėryno galima pasiekti miško keliuku, buvo nužudyta 55 metų Vaclava K. Jos vyras išėjo į mišką malkų. Pamiškėje esančioje sodyboje viena likusi jo žmona iš vidaus užsikabino duris.
Eidamas namo vyras matė per laukus savo kaimo link bėgantį penkiolikametį su motina.
Sugrįžęs jis rado išdaužtą namo langą, durys jau buvo atkabintos, o lovoje gulėjo nužudyta žmona.
Paliko tuščią sodybą
Kitą dieną policijos sulaikytas penkiolikametis prisipažino vieną moterį nužudęs, o antrąją norėjęs apiplėšti.
Nežinia, ką plėšikas būtų radęs skurdžiose kaimo sodybose.
Jį atpažinusi A.Mackevič pasakojo, kad paauglys ją kartais užkalbindavo dirbančią darže: „Klausdavo, ar turiu pinigų, bet niekada jų nedaviau. Su jų šeima neturėjau jokių reikalų.”
Jokių turtų neturėjo ir Vaclava K. Po moters nužudymo namus paliko ir jos vyras, jis išvyko pas gimines.
„Niekas nėra matęs jų vaikštančių po vieną, jie visada būdavo kartu”, – pasakojo vieni kitus pažįstantys kaimo senbuviai.
Sutuoktiniai uždarbiaudavo kaimynams padėdami dirbti ūkio darbus.
Pirkti degtinės – su kūdikiu
Nužudymu įtariamą nepilnametį sulaikę pareigūnai apklausė ir jo motiną.
Kai policininkai antrą kartą atvažiavo jos vežtis į komisariatą, nuo keiksmų aidėjo visas kaimas.
Pas Žvėryno kaime gyvenantį vyrą ši moteris atvyko su kūdikiu. Jau tuomet ji nevengė alkoholio ir į artimiausią parduotuvę, esančią už penkių kilometrų, traukdavo su kūdikiu ant rankų.
Sunkų nusikaltimą įvykdžiusį paauglį nuo pat vaikystės pažįstantis J.Navikas stebėjosi, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba anksčiau nepaėmė berniuko iš girtaujančios motinos ir nesidomėjo jo gyvenimo sąlygomis.
Vogti išmokė motina
Girtuoklių šeimoje augantis berniukas nuo ankstyvos vaikystės buvo agresyvus.
„Būdamas penkerių metų jis žiauriai nužudė kačiuką. Jau tuomet pagalvojau, kad mūsų kaime auga nelaimė”, – pasakojo kaimo turizmo sodybos šeimininkas.
Vaikui paaugus, vagiliauti jie traukdavo kartu su motina. Vėliau parnešti alkoholio į svetimus namus motina jį siųsdavo vieną – žinojo, kad mažamečio niekas nenuteis.
Paaugęs jis pateko į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą, iš kurio nuolat bėgdavo.
Anksčiau Kalėjimų departamente dirbęs J.Navikas piktinosi, kad nuolat nusikalstantys paaugliai netrukus vėl atsiduria laisvėje: „Juos paleidžiantiems teisėjams nenumatyta jokia atsakomybė.
Jie turėtų atsakyti už tai, kad nenumatė būsimos grėsmės. Juk visuomenė dėl to patiria žalą.”
Tradicijos – kaip kalėjime
Marius Kuprevičius, buvęs Vėliučionių vaikų socializacijos centro pedagogas
„Anksčiau užregistruodavome apie 50 pabėgimų per metus. Atrodo, kad niekas nepasikeitė ir dabar, nors šiame centre nebedirbu jau trejus metus. Dvejus metus, kol dirbau auklėtoju, nuo manęs nepabėgo nė vienas vaikas.
Paaugliai iš šio centro bėga todėl, kad pedagogai nesugeba jų sudominti.
Socializacijos centre gyvenantys jaunuoliai sulaukia daug kvietimų į vandens pramogų parkus, sporto varžybas, kitus renginius.
Tačiau auklėtojai atsisako juos lydėti – bijo, kad nepabėgtų. Kiti tiesiog gėdijasi su šiais vaikais eiti į renginius. Aš nemėgstu krepšinio, bet vis tiek važiavau su jais į rungtynes.
Didžiausia buvusios kolonijos problema – kastos. Kalėjimo tvarką čia įvedė už grotų jau pabuvę jaunuoliai.
Atvykę į šį centrą jie tampa lyderiais, o kiti turi jiems paklusti. Lyderiais paprastai tampa ne tik fiziškai stipresni, sumanesni, bet ir turtingesni, geriau apsirengę vaikinai.
Blogiausia, kad tam pritardavo pedagogai. Negalėdami susitvarkyti su kai kuriais jaunuoliais, jie kreipdavosi į jų „viršūnes”. Už tvarkos padarymą jiems duodavo cigarečių.
Pedagogai toleruodavo ir „viršūnių” naudojamas fizines bausmes, todėl iš centro dažniausiai bėgdavo jų skriaudžiami silpnesnieji. Faktus apie muštynes ir kitokią prievartą čia buvo stengiamasi nuslėpti.
Susidaro įspūdis, kad berniukai čia ruošiami ne gyvenimui, o kalėjimui. Iš dešimties jaunuolių septyni grįžta už grotų.”
