32 metų Dainos Makaravičienės kūnas buvo rastas 2001-ųjų metų spalio
1-osios paryčiais Vilniuje, Botanikos instituto bendrabutyje Žaliųjų ežerų
gatvėje.
Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad moteris nusižudė gyvenimo draugo
Tomo Kovėros karabinu. Bendrabučio kambaryje nebuvo įrengtas seifas,
kuriame, kaip reikalauja įstatymai, turi būti saugiai laikomi ginklai.
Pasinaudojusi nerūpestingai laikomu karabinu, moteris juo nutraukė savo
gyvybę.
Tačiau moters tėvai nepatikėjo tokia savo dukters gyvenimo baigtimi -
jie siekė atnaujinti tyrimą dėl dukters mirties.
Praėjus keleriems metams nuo T.Makaravičienės mirties Generalinė
prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Vokietijoje buvo atliekamos įvairios ekspertizės. Tačiau jos nieko nauja į
bylą neįnešė ir Generalinė prokuratūra bylą nutraukė. Vilniaus apygardos
teismas prokurorų sprendimą paliko galioti.
Tada tėvai kreipėsi į Apeliacinį teismą. Pirmadienį teismas Duknauskų
skundą atmetė.
Po D.Makaravičienės mirties 2001-siais buvo iškelta byla dėl nužudymo,
įtarus, kad D.Makaravičienė galėjo būti nužudyta. Tačiau vėliau ji buvo
nutraukta šiai versijai nepasitvirtinus.
Moters gyvenimo draugas T.Kovėra teismo nuosprendžiu buvo pripažintas
kaltu tik dėl savo draugės lengvo kūno sužalojimo ir nerūpestingo šaunamojo
ginklo laikymo. Ekspertai nustatė, kad konflikto metu moteriai T.Kovėra
sudavė 16 smūgių, 7 iš jų - į galvą. Šie smūgiai nebuvo mirtini.
Kadangi anksčiau neteistas, administracine bauda nebaustas ir
dirbantis vyriškis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų
nusikaltimų, teismas paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą
atidėjo tam pačiam laikotarpiui.
Negalėdami patikėti, kad tris mažamečius vaikus auginusi jų dukra
galėjo pakelti prieš save ranką, tėvai nusprendė minti teismų slenksčius.
D.Makaravičienė buvo išsituokusi, augino tris vaikus. 1995 metais ji
dalyvavo konkurse „Misis Lietuva“. Moteris turėjo nuosavą stomatologijos
kabinetą, gyveno nejausdama nepriteklių, savo draugą neretai paremdavo
finansiškai, juo labai rūpinosi.
T.Kovėra 2002-ųjų pavasarį, dar nebaigus tirti bylos, laimėjo konkursą
Žuvinto rezervato direktoriaus pareigoms užimti.
Vyriškis ruošėsi dirbti Alytaus rajone, Žuvinte, nors jam buvo
taikomas namų areštas. T.Kovėra privalėjo būti namuose nuo 19 valandos iki 8
valandos ryto.
Prieš konkursą vyriškis prokuratūrai buvo įteikęs prašymą sušvelninti
kardomąją priemonę, tačiau ji nebuvo pakeista. Po kilusio triukšmo T.Kovėra
pats atsisakė direktoriaus posto.
