Kaip sakė NEC direktorė Saulė Vingelienė, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas visuomet kėlė, kelia ir kels aistrų, mat jis – vienintelis privalomas.
Be to, ji įžvelgia ir tai, kad egzaminus laiko prasčiau pasirengę mokiniai, mat jie kasmet į egzaminą ateina su žemesniais įvertinimais iš bendrojo ugdymo mokyklos. Tad tokie ir rezultatai.
– Ar galite palyginti šių metų egzaminų rezultatus su praėjusių metų? – paklausėme S.Vingelienės.
- Tiesmukas egzaminų rezultatų lyginimas yra neteisingas, nes egzamino rezultatai pirmiausia priklauso nuo to, kaip pasirengę mokiniai į jį atėjo.
2017 metų rezultatus lyginant su 2016 metų rezultatais, matyti, jog aštuonių valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo procentas nekito arba kito mažiau nei 1 proc. (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų), chemijos, fizikos, geografijos, istorijos), trijų egzaminų išlaikymo procentas padidėjo daugiau nei 2 proc. (matematikos, informacinių technologijų, biologijos), vieno VBE išlaikymo procentas sumažėjo 1,3 proc. (vokiečių kalbos).
Per pastaruosius ketverius metus lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (rusų, prancūzų), geografijos VBE išlaikymo rezultato svyravimas buvo iki 1 proc.
Lietuvių kalbos ir literatūros VBE išlaikymo riba yra 30 proc. užduoties taškų, informacinių technologijų VBE – 20 proc. užduoties taškų, likusiųjų VBE – 16 proc. užduoties taškų.
Kiekvienais metais NEC renka duomenis apie kandidatų įvertinimus ugdymo procese. Vėliau juos lygina su egzamino rezultatais. Šiuo aspektu galima apibendrintai teigti, kad brandos egzaminų rezultatai atitinka daugelio mokinių turimus įvertinimus ugdymo procese ir niekuo nenustebino.
Kaip ir ankstesnių metų, šiųmečių VBE rezultatų analizė rodo, kad 100 balų įvertinimą gauna kandidatai, pirmajame pusmetyje mokykloje turėję dalyko įvertinimus nuo 8 iki 10 balų. Pasitaiko vos vienas kitas kandidatas, kuris, pirmajame pusmetyje turėjęs, pavyzdžiui, 7, gauna 100 balų.
Didžiausias neišlaikiusiųjų procentas visuose VBE, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros, yra tarp tų kandidatų, kurie dalyko mokėsi kaip bendrojo kurso arba kurių pirmojo pusmečio įvertinimas yra nuo 2 iki 6.
Deja, kiekviename VBE pasitaiko mokinių, kurie pirmąjį pusmetį mokykloje turėjo 9 ar 10 balų įvertinimą, o egzamino neišlaikė. Tačiau jau pirminė kiekvieno VBE rezultatų analizė rodo, kad dažnu atveju ugdymo procese merginoms, kaimo mokyklų mokiniams, mokiniams iš mokyklų tautinių mažumų kalba rašomi aukštesni įvertinimai nei atitinkamai vaikinams, didmiesčio ar mokyklų lietuvių mokomąja kalba mokiniams. Pavyzdžiui, gavusių VBE 50 balų įvertinimai mokykloje svyruoja nuo 5 iki 8.
– Šiemet šurmulį sukėlė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis egzaminas – jo nepavyko įveikti geriems mokiniams. Kodėl taip nutiko?
– Visada lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas ir jo rezultatai yra diskusijų objektas. Ir tada, kai egzaminai buvo du: vienas – teksto suvokimas, kitas – interpretacija, ir kai liko tik rašinys nepaliaujamai svarstoma dėl jo struktūros, vertinimo kriterijų, turinio apimties ir panašiai. Šios diskusijos ir vyks, nes šis egzaminas yra vienintelis privalomas baigiant bendrojo ugdymo mokyklą ir jo rezultatas įskaičiuojamas į stojimo į aukštąsias mokyklas balą.
2017 metų lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą išlaikė 89,04 proc. mokinių, 2016 m. – 89,76, 2015 m. – 89,79. Pastaruosius penkerius metus šį egzaminą išlaiko 89–90 proc. visų kandidatų.
Taip, šimtukų skaičius per tuos penkerius metus nežymiai, bet mažėja – pavyzdžiui, pernai buvo 0,83 proc., šiemet – 0,71 proc. Kita vertus, remiantis surenkama statistine informacija, reikia pabrėžti, kad šių metų abiturientų pirmo pusmečio vidurkis ugdymo procese buvo 6,6 balo, 2015–2016 metais – 6,7 balo.
Tų mokinių, kurie turėjo aukščiausius 9–10 balų įvertinimus pirmame pusmetyje, taip pat mažėja. Tai reiškia, kad mokiniai kasmet į egzaminą iš ugdymo proceso ateina su žemesniais įvertinimais.
2017 metais lietuvių kalbos ir literatūros VBE dalyvavo 5982 mokiniai, kurie turėjo 8–10 balų įvertinimus pirmajame ketvirtos gimnazijos klasės pusmetyje. Jie sudarė 32,9 proc. visų egzamine dalyvavusių mokinių. Iš šios grupės VBE neišlaikė 2,1 proc.
Jei pagal tokį patį pjūvį pažiūrėtume į matematikos VBE rezultatus, matytume, kad šiame egzamine dalyvavo 5250 mokinių, kurie turėjo 8–10 balų įvertinimus pirmąjį ketvirtos gimnazijos klasės pusmetį. Jie sudarė 31 proc. visų egzamine dalyvavusių mokinių. Iš šios grupės matematikos VBE neišlaikė 1 proc., informacinių technologijų VBE analogišku atveju – 2,1 proc., istorijos VBE – 0,5 proc., biologijos VBE – 0,6 proc.
Atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalbos ir literatūros VBE yra vienintelis egzaminas, kurio išlaikymo riba – 30 proc. Galima daryti prielaidą, kad jei visų egzaminų išlaikymo riba būtų 30 proc., mokinių, kurie turėjo 8–10 balų įvertinimus pirmame pusmetyje, VBE neišlaikymo procentas būtų beveik vienodas.
– Kokių reikalavimų neįveikė tie, kurie neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros egzamino?
- Atkreipiame dėmesį, kad egzaminas yra ne tik kalbos, bet ir literatūros. Lietuvių kalbos ir literatūros VBE yra rengiamas ir vertinamas pagal 2011 m. patvirtintą švietimo ir mokslo ministro Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą. Jos 25.2. punkte parašyta: „absoliutus turinio nulis rašomas tada, kai mokinys neatliko užduoties, nesirėmė nė vienu iš nurodytų autorių, parašė rašinį ne ta tema arba parašė mažiau negu pusę reikalaujamos apimties; rašinys toliau pagal kitus kriterijus nevertinamas.“
Remiantis šiuo turinio kriterijumi, nesvarbu, kad darbe nėra klaidų, vis tiek VBE bus neišlaikytas. 2017 m. 443 mokiniai (2,4 proc. visų egzaminą laikiusių mokinių) buvo įvertinti 0 taškų už egzaminą dėl turinio kriterijaus.
Jei darbe pasiremta bent vienu iš prie temos nurodytų autorių, tuomet, kad gautų bent po vieną tašką už kalbos taisyklingumo kriterijus, mokiniai iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba galėjo padaryti ne daugiau kaip 6 gramatikos ir leksikos klaidas, 12 rašybos klaidų, 14 skyrybos klaidų, 20 teksto raiškos ir stiliaus klaidų 500 žodžių apimties rašinyje. Realus klaidų skaičius gali būti ir didesnis, nes tos pačios besikartojančios klaidos kai kuriais atvejais laikomos viena klaida.
Tautinių mažumų mokyklų mokiniai jų galėjo padaryti kone dvigubai daugiau, nes jiems taikomi palengvinti vertinimo kriterijai: 14 gramatikos ir leksikos klaidų, 25 rašybos klaidos, 14 skyrybos klaidų ir 30 teksto raiškos, stiliaus bei logikos klaidų.
– Paaiškinkite, kaip vertinamas rašinys. Mokytojai skundžiasi dėl klampios konvertavimo į procentus sistemos. Kas tai? Nuo kada taikoma tokia vertinimo sistema?
– Vertintojai vertina pagal patvirtintus viešai skelbiamus vertinimo kriterijus – temos ar problemos supratimą, struktūrą, kūrinių analizę, interpretavimą ar argumentavimą, pagrindimą, rėmimąsi kontekstu ar rėmimąsi privalomu autoriumi ir jo kontekstu, kalbos taisyklingumą (gramatika ir leksika, rašyba, skyryba), teksto raišką. Vertintojai kandidato darbo paraštėje žymi klaidas ir rašo įvertinimą taškais.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Toks visų VBE vertinimas yra nuo 2013 metų. Šio ir kitų egzaminų išlaikymo riba, patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygių preliminarios ribos yra nustatytos iš anksto. Jos skelbiamos Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatuose.
Lietuvių kalbos ir literatūros VBE rašinio vertinimo taškų suma yra 50. Rezultatų skelbimo sistemoje kandidatai mato savo surinktų taškų procentinę dalį. Pavyzdžiui, jei kandidatas mato 58 procentus taškų, tai reiškia, kad jo egzamino darbas yra įvertintas 29 taškais, ir pan. Įvertinimas balais gaunamas konvertavus taškų procentinę dalį į 100 balų skalę pagal Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatuose apibrėžtus principus.
VBE taškų konvertavimas į balus atsirado 2000 m. Nuo 2013 m. VBE taškų konvertavimo į balus sistema pritaikyta kriteriniam vertinimui. Konvertavimo sistema reikalinga stojant į aukštąsias mokyklas, nes stojančiųjų į tą pačią mokymosi programą stojamasis balas skaičiuojamas nebūtinai vienodų VBE, o skirtingų VBE skiriasi galimų surinkti taškų skaičius ir išlaikymo ribos.
– Kokie reikalavimai keliami mokytojams vertintojams? Kiek išvis jų būna?
– Lietuvių kalbos ir literatūros VBE kandidatų darbų vertinimo komisijoje dirbo 350 vertintojų. Didesnė jų dalis turi mokytojo metodininko ar eksperto kategorijas, dirba pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas.
Atrenkant vertintojus vadovaujamasi ne tik kvalifikacijos vertinimo kriterijais, bet ir jų ankstesnių metų vertinimo kokybine analize, mokomųjų vertinimo užduočių atlikimo rezultatais vertintojų mokymų virtualioje aplinkoje. Taip pat į vertinimo komisiją yra įtraukiami mokslininkai literatūrologai – vertintojai gali su jais konsultuotis dėl rašinių turinio vertinimo, apeliacijų nagrinėjimo metu mokslininkai talkina priimant galutinį sprendimą dėl įvertinimo.
Iš viso šiemet VBE vertinime dalyvavo 2783 vertintojai. 1427 iš jų vertino užsienio kalbų VBE kalbėjimo dalį.
– Teikdamas apeliaciją egzamino užduoties kopiją gavęs mokinys gali peržiūrėti ir pasitarti su dėsčiusiu mokytoju. Teko girdėti skundų, kad kopijos buvo nekokybiškos.
– Paskelbus egzamino rezultatus NEC gavo tik 25 užklausas dėl skelbiamos nekokybiškos egzamino darbo kopijos, nors per visą sesiją jų buvo skelbiama apie 85 tūkst. Darbų skenavimas vyksta automatiškai. Kopijos kokybę lemia rašiklio spalva. Kandidatams, pateikusiems užklausas, darbas buvo skenuojamas dar kartą ir išsiunčiamas elektroninio pašto adresu.
– Ar per šią egzaminų sesiją buvo nusižengimų?
– Vieno kandidato egzamino įvertinimas buvo anuliuotas dėl necenzūrinių žodžių egzamino darbe, keturių kandidatų dalis taškų buvo anuliuota dėl nusirašinėjimo, keli kandidatai buvo pašalinti iš egzamino dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu.
