Dokumente siūloma laikinąja tyrimo komisiją sudaryti iš devynių Seimo narių. Jai būtų pavesta išsiaiškinti, kas inicijavo, rengė, derino ir patvirtino rugsėjį Taivano atstovams galimai perduotą neformalų dokumentą, koks buvo jo turinys ir teisinis statusas, taip pat ar atstovybei buvo daromas politinis ar diplomatinis spaudimas pakeisti pavadinimą.
Komisija taip pat turėtų nustatyti, kas nurodė neviešinti dokumento, ar apie šiuos veiksmus žinojo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, prezidentūra, Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos.
Be to, siūloma aiškintis, ar dokumento parengimas ir perdavimas buvo susijęs su siekiu normalizuoti Lietuvos santykius su Kinija, ar dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo buvo tariamasi su Kinijos atstovais, taip pat ar URM pareigūnų veiksmai atitiko teisės aktus ir Lietuvos užsienio politikos principus.
Susiję straipsniai
Nutarimo projekte numatyta, kad komisija tyrimo išvadą Seimui pateiktų iki 2027 m. sausio 31 dienos.
ELTA primena, kad, portalo „Delfi“ žiniomis, rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d.
Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija Lietuvai pritaikė diplomatinius ir ekonominius ribojimus. Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta siekti normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija.