„Anksti sakyti, kuriam modeliui mes, kaip ministerija, pritartume. Turbūt šiai dienai visi modeliai yra svarstymui, imami domėn. Tai žiūrėsime, rinksimės, tarsimės kartu su visomis šiuo klausimu suinteresuotomis pusėmis ir priimsime geriausią sprendimą“, – Eltai teigė L. Alsys.
Kultūros ministro teigimu, šiuo metu ministerija rengia galimo LRT finansavimo mechanizmo vertinimą.
„Kadangi tai bus ilgas procesas, kurį reikės taip pat suderinti ir su Europos Sąjunga (ES), (...) noras yra įvertinti visas galimas alternatyvas“, – teigė jis.
Susiję straipsniai
LRT: svarbiausia – nepriklausomumas ir tvarus finansavimas
LRT atstovai nurodė, jog visuomeninis transliuotojas yra atviras diskusijoms dėl finansavimo modelio tobulinimo.
„LRT yra atvira diskusijai dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio tobulinimo, tačiau svarbiausia, kad bet kokie pakeitimai užtikrintų LRT nepriklausomumą, pakankamą, tvarų ir prognozuojamą finansavimą, kaip to reikalauja ES žiniasklaidos laisvės aktas“, – atsakyme Eltai nurodė visuomeninio transliuotojo atstovai.
Vis tik, anot visuomeninio transliuotojo, vertinant siūlymą LRT finansavimą sieti su šalies ekonomikos augimu, svarbu žinoti konkrečius tokio modelio veikimo principus.
„Esminis klausimas – ar būtų išsaugotas aiškia, įstatyme įtvirtinta formule grindžiamas finansavimo mechanizmas, nepriklausantis nuo kasmetinių politinių sprendimų“, – teigiama visuomeninio transliuotojo atsakyme.
„Primename, kad LRT finansavimas 2026–2028 metams jau yra įšaldytas 2025 metų lygyje. Tolesni finansavimo ribojimai galėtų turėti įtakos ne tik LRT misijos įgyvendinimui, bet ir pasirengimui užtikrinti nepertraukiamą transliavimą krizių bei ekstremaliųjų situacijų metu. Tam būtinos nuoseklios ir ilgalaikės investicijos“, – nurodė LRT.
IŽA: naujasis modelis turi būti suderintas su ES valstybės pagalbos taisyklėmis
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė Eltai teigė, kad organizacija laikosi principo, jog naujasis LRT finansavimo modelis privalo būti suderintas su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Jo taip pat turėtų būti siekiama konstruktyvių diskusijų būdu.
„IŽA pozicija aiški: konkretus LRT valdymo ir finansavimo modelis turi būti pasirenkamas diskusijų ir susitarimo keliu, tačiau, nepriklausomai nuo pasirinkto sprendimo, jis privalo atitikti ES valstybės pagalbos taisykles, užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir nedaryti nepagrįsto poveikio konkurencijai. Kartu būtina siekti tvarios ir sąžiningos visos Lietuvos žiniasklaidos rinkos raidos“, – nurodė L. Bušinskaitė.
Pasak jos, jeigu Lietuvoje nepavyktų priimti sprendimų dėl ES valstybės pagalbos taisyklėms atitinkančio LRT valdymo bei finansavimo modelio, asociacija šį klausimą žada nuosekliai kelti ES institucijų lygiu.
„Tikimės, kad sprendimą pavyks rasti konstruktyvaus dialogo keliu Lietuvoje, tačiau būtinybė užtikrinti ES teisės laikymąsi išlieka esminė ir negali būti ignoruojama“, – teigė IŽA pirmininkė.
L. Bušinskaitės teigimu, asociacijos nariai dėl šio klausimo spalio 20-ąją susitiko su kultūros ministro komanda.
„Susitikimo metu sutarta, kad tikslinga susitikti dar kartą ir tęsti diskusiją, siekiant išgryninti pozicijas dėl tokio LRT valdymo ir finansavimo modelio, kuris atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles“, – aiškino IŽA pirmininkė.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė Eltai sakė kol kas šio klausimo negali komentuoti, nes laukia, kokias išvadas komiteto nariams pateiks Kultūros ministerija.
Finansavimą įšaldė keliems metams
ELTA primena, kad praėjusią savaitę premjeras M. Sinkevičius teigė pavedęs Kultūros ministerijai peržiūrėti LRT finansavimo modelį. Anot jo, ateityje visuomeninio transliuotojo biudžeto augimas galėtų būti siejamas su šalies ekonomikos augimu, o ne surenkamais akcizais.
Vyriausybės vadovas teigė šį klausimą aptaręs ir su IŽA atstovais, kurie taip pat kėlė poreikį peržiūrėti dabartinę LRT finansavimo tvarką.
M. Sinkevičiaus teigimu, nors šiuo metu LRT finansavimo tvarka nesikeičia, diskusijoje dėl būsimo modelio turėtų dalyvauti tiek žiniasklaidos atstovai, tiek politikai.
Kaip skelbė ELTA, pernai lapkritį Seimas pritarė „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijų iniciatyvai įšaldyti LRT finansavimą. Pagal priimtus pakeitimus, trejus metus visuomeniniam transliuotojui numatyta skirti apie 80 mln. eurų kasmet.
Taip pat nustatyta, kad po 2029 m. LRT finansavimui būtų skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizų pajamų.