Žiniasklaida: V. Kondratovičius reikalauja IRD vadovės galvos dėl įsilaužimo Prabilo apie galimybę likti ministru (4)

Portalo šaltinių žiniomis, tokią savo poziciją ministras vadovei išsakė pirmadienį.

Kaip praėjusią savaitę skelbė naujienų portalas „15min“, atsakingos institucijos šiuo metu tiria aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras.

Tuo metu pats vidaus reikalų ministras portalui teigė kol kas negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie galimą plataus masto įsilaužimą.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje, apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro (RC) galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, prokurorai tyrimą pradėjo balandžio 5 d.

Registrų centras teigė, kad jo pareiga yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.

Paaiškėjus apie galimą įsilaužimą į 50 Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad ministerijos informacinės sistemos ir gyventojų biometriniai duomenys yra saugūs.

„Patikinu, kad Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos yra saugios, Migris, ADIS informacinės sistemos, kurioje laikomi gyventojų biometriniai duomenys, nebuvo pažeistos ir (duomenys – ELTA) saugomi patikimai“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Pasak jo, po duomenis tvarkančių įstaigų – Migracijos departamento bei Informatikos ir ryšių departamento – patikrinimo jokių anomalijų ir informacijos nutekėjimo nenustatyta, informacijos apie tai neturi ir tyrimą vykdančios šalies tarnybos – Kriminalinė policija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Jokių anomalijų arba buvusių anksčiau neteisėtų prisijungimų arba kitu būdu informacijos nutekėjimo nebuvo aptikta, šiandien jie mane patikino, kad tokių dalykų tikrai nėra, tokios informacijos neturi ir (…) tarnybos“, – pažymėjo ministras.

„Tikiu, kad tokios informacijos ir nebus, nes šiandien priemonės, kurios buvo įdiegtos apsaugoti tuos registrus, turėjo suveikti ir suveikė“, – sakė V. Kondratovičius.

Jis taip pat patikslino, kad šiuo metu duomenų nutekėjimo nefiksuota, įtarimai dėl galimo įsilaužimo susiję su VRM įstaigų darbuotojų elektroninio pašto dėžutėmis.

„Duomenys nebuvo nutekėję, yra įtarimai dėl pašto dėžučių. Patikrinus informaciją, ar buvo pasinaudota, tarkime, prisijungimu prie kažkokių kitų duomenų bazių, šiandien tokios informacijos nėra, (…) kiekviena dėžutė yra atskirai žiūrimi ir pagal tai vertinama“, – tikino jis.

„Tyrimas vyksta, kai atrandama galimai pažeista pašto dėžutė, tada žiūrimo visa istorija, žiūrimi visi galimi prisijungimai, kalbamasi su žmonėmis. Kas yra galimai pažeista dėžutė – tarkime, aš pakeičiau slaptažodį per tą laikotarpį, tarkime nuo gruodžio iki gegužės, (…) tai aš esu tikroje grupėje ir mane turi patikrinti, ar aš pats pakeičiau, ar ne pats, tai tokie darbai atliekami ir kitos anomalijos, aišku, yra tikrinamos“, – aiškino ministras.

V. Kondratovičius taip pat tiksliai neįvardijo, kurios konkrečiai VRM įstaigos galėjo būti paveiktos per incidentą, tačiau teigė, kad jų gali būti nuo 5 iki 7, gali būti paveiktos iš esmės visos įstaigos, kurias aptarnauja Informatikos ir ryšių departamentas.

Ministro teigimu, kol kas nefiksavus neteisėto prisijungimo fakto, apie galimą gyventojų duomenų vagystę kaip duomenų saugumo pranešimą nėra informuojama, minėti pažeidimai esą gali būti susiję su vidinio institucijų naudojimo informacija.

„Bet jeigu toks faktas pasitvirtins, tikrai bus priimami sprendimai dėl informavimo“, – aiškino V. Kondratovičius.

Ministro teigimu, į incidentą reaguota iškart, apie tai informuotos institucijos, pirmasis pranešimas NKSC pateiktas sausio mėnesį, apie galimus neteisėtus veiksmus informuota policija.

„Tyrimas vyksta (…) intensyviai, paraleliai yra suburta atskira veiklos gerinimo grupė, į kurią yra įtraukti ir mūsų specialistai, Informacijos ir ryšių departamento specialistai, Migracijos departamento specialistai specialistai iš kontroliuojančių įstaigų, tokių kaip Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, taip pat tame dalyvauja specialistai kibernetinio saugumo iš kriminalinės policijos biuro“, – nurodė jis.

V. Kondratovičius teigė visą ataskaitą apie incidentą gavęs ir apie galimą pažeidimą pilnai buvęs informuotas gegužės 27 d.

Ministras taip pat neatmetė, kad šis incidentas ir el. pašto dėžučių sukompromitavimas gali būti susijęs su Registrų centro duomenų vagyste, tačiau galutines išvadas, jo teigimu, turėtų pateikti tyrimas.

Kaip praėjusią savaitę skelbė naujienų portalas „15min“, atsakingos institucijos šiuo metu tiria aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje, apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro (RC) galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, prokurorai tyrimą pradėjo balandžio 5 d.

Registrų centras teigė, kad jo pareiga yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.

Po dar vieno įsilaužimo į Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras ministras Vladislavas Kondratovičius sako sulaukęs Informatikos ir ryšių departamento (IRD) vadovės Viktorijos Rūkštelės siūlymo atsistatydinti. Vis dėlto, jo nuomone, apie tai kalbėti šiandien ne laikas.

„Jau prieš dvi savaitės ji pati buvo pas mane atėjusi su siūlymu išeiti iš darbo“, – pirmadienį žurnalistams spaudos konferencijoje kalbėjo V. Kondratovičius.

„Ne laikas dėl to šiandien kalbėti – reikia susitvarkyti. Natūralu, kad dar vienas komandoje smūgis būtų, sakyčiau“, – pabrėžė jis.

VRM vadovas patikino, kad kol kas IRD direktorė darbus tęsia kaip įprasta.

„Šiandien ji kol kas dirba, jokių prašymų nepateikusi ir aš kažkokių tarnybinių patikrinimų nepradėjęs“, – nurodė jis.

Naujienų portalas „15min“ rašė, kad paaiškėjus apie galimą įsilaužimą į 50 VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, V. Kondratovičius paragino V. Rūkštelę trauktis iš pareigų. Portalo šaltinių žiniomis, tokią savo poziciją ministras vadovei išsakė pirmadienį.

Kaip praėjusią savaitę skelbė naujienų portalas „15min“, atsakingos institucijos šiuo metu tiria aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras. Ministras portalui penktadienį teigė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie galimą plataus masto įsilaužimą.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje, apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro (RC) galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, prokurorai tyrimą pradėjo balandžio 5 d.

Registrų centras teigė, kad jo pareiga yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.

Dėl besikartojančių kibernetinio saugumo pažeidimų, kyla klausimų dėl Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldaus Informatikos ir ryšių departamento (IRD) atsakomybės, sako premjerė Inga Ruginienė.

„Tokie besikartojantys incidentai kelia klausimų dėl tam tikrų atsakomybių. Manau, kad IRD yra tiesiogiai atsakingas už daugelį dalykų. Prisiminkime pirmąjį atvejį su Registru centru – negalime nematyti, kad Migracijos departamento pašto dėžutės buvo nulaužtos, o IRD yra tiesiogiai atsakingas už priežiūrą, tad negali būti taip, jog yra fiksuojami tam tikri įvykiai ir niekas nėra daroma“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Ruginienė.

„Noriu matyti ne tai, noriu matyti konkrečius veiksmus. Man kol kas tas neveikimas kelia klausimų, o dabar dar turime antrą tokį incidentą, tad aiškėja daugiau įvairių aplinkybių. Man atrodo, kad tikrai atėjo laikas kelti klausimų dėl vadovo atsakomybės“, – teigė premjerė.

Pirmadienį su VRM vadovu Vladislavu Kondratovičiumi susitikusi ministrė pirmininkė teigė iš jo išgirdusi teigiamų dalykų apie atliekamą vidinį tyrimą. I. Ruginienė pabrėžė, jog ministras turi toliau tvarkytis su kylančiais iššūkiais.

„Man atrodo, kad sudėliojome labai aiškius taškus. Kas pradžiugino mane iš to, ką šiandien ministras (V. Kondratovičius – ELTA) pasakė – per nulaužtas pašto dėžutes jokie duomenys nenutekėjo, čia pirminiais duomenimis. Labai svarbu, kad tyrimas įvyko ir galime konstatuoti bent jau pirmus žingsnius, bet tyrimas tęsiasi toliau ir pažiūrėsime gilesnius sluoksnius, kad įsitikintume“, – kalbėjo premjerė.

„Ministras tuo metu turi sutvarkyti tikrai daug dalykų, nes yra tam tikros priemonės, kas jau padaryta, tačiau dar daug reikės padaryti. Taigi, ministras turi nebėgioti, o turi padaryti“, – pridūrė I. Ruginienė.

Kaip praėjusią savaitę skelbė naujienų portalas „15min“, atsakingos institucijos šiuo metu tiria aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras.

Tuo metu pats vidaus reikalų ministras portalui teigė kol kas negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie galimą plataus masto įsilaužimą.

Tiesa, pirmadienį paaiškėjo, jog V. Kondratovičius paragino iš pareigų trauktis ministerijos IRD vadovę Viktoriją Rūkštelę. Anot ministro, V. Rūkštelė apie galimybę trauktis iš pareigų su juo kalbėjo jau prieš dvi savaites, tačiau kol kas ji lieka dirbti kaip įprasta.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje, apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro (RC) galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, prokurorai tyrimą pradėjo balandžio 5 d.

Registrų centras teigė, kad jo pareiga yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybai nusprendus keisti valdančiąją daugumą ir pradėti konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad dėl tolesnio jo likimo Vyriausybėje apsispręs partija. Politikas tikina nesantis įsikibęs posto.

„Žinote, čia yra politika. Ministras yra politinė figūra, asmuo. Nebūtinai reikia turėti priekaištų ar dar kažko, bet šachmatų lentoje visada visko gali būti. Aš priimu visa tai normaliai, kaip politikas. Nuspręs ir partija, yra prezidiumas. Čia nėra kažkokia vieta ministro, kuri priklauso man ir viskas, neatiduosiu“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras.

„Jei partijai reikės daryti kažkokius sprendimus – aš juos priimsiu ir sutiksiu su tais sprendimais. (...) Apskritai dėl ministrų niekas nieko nekalba“, – pridūrė jis.

Nors V. Kondratovičius nesiryžo spekuliuoti, ar toliau liks vadovauti Vidaus reikalų ministerijai (VRM), esą yra dalykų, kuriuos jis anksčiau būtų daręs kitaip.

„Klaidos visada yra. Aš sakyčiau ne klaidos, bet kažką daryčiau kitaip. Labai sunku. Tik startuojame ir vėl kažkokie pasikeitimai. Politinė kadencija ketverių metų skiriama ne šiaip sau, o tam, kad įgyvendintume kažkokius planus. (…) Koks bus sprendimas – neaišku, gal viskas vyks ir toliau, kas čia žino“, – sakė jis.

„Padarėme nemažai. Turėjome nemažai iššūkių su migracija, padarėme tai, ką turėjome padaryti“, – teigė jis.

Neoficialiai skelbta, kad naujoje Vyriausybėje socialdemokratai gali svarstyti keisti finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, vidaus reikalų ministrą V. Kondratovičių, kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę.

LSDP lyderis Mindaugas Sinkevičius taip pat teigė negalįs patikinti, jog performavus valdančiąją daugumą pareigose liks užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, taip pat tikino, jog naujuoju diplomatijos vadovu galėtų tapti ir laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, jeigu ryžtųsi tokiam žingsniui.

Kaip skelbta, šeštadienį LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą ir pradėti konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Nusprendus iš koalicijos pašalinti „Nemuno aušrą“, ją toliau turėtų sudaryti Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.

ELTA primena, kad įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ ne kartą yra išsakę kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų darbą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuodavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Pirmadienio naktį kontrabandiniams balionams sutrikdžius Vilniaus oro uosto (VNO) veiklą, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikina, kad, palyginti su praėjusio lapkričio duomenimis, jų mastas yra sumažėjęs ir į šalies teritoriją nepatenka kasnakt.

„Kai buvo leidžiama dešimtys balionų, tikrai matėsi organizuoto nusikaltimų grupių veikimas. Šiandien, jeigu mes matome ir atsitinka toks atvejis, kaip šiąnakt, tai yra keli vienetai, tai nėra daug. (...) Bet galimai jie galėjo pažeisti erdvę, kurioje lėktuvai (turėjo – ELTA) nusileisti“, – pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) žurnalistams sakė V. Kondratovičius.

„Ne, tikrai ne. Galiu pasakyti – palyginus su lapkričio mėnesiu, (…) dėl balionų miegu ramiai“, – teigė ministras, paklaustas, ar meteorologiniai balionai į šalies teritoriją skrenda kasnakt.

Jis teigė šiuo metu neturintis informacijos apie rastus šiąnakt skridusius balionus.

VRM vadovo teigimu, kova su kontrabanda reikalaus nuolatinio dėmesio. Anot ministro, artimiausiu metu Vyriausybę turėtų pasiekti įstatymų pakeitimai, numatantys griežtesnę atsakomybę už kontrabandą atsakingų asmenų atsakomybę.

„Kaip aš ne kartą sakiau – mūsų labai rimti, stiprūs veiksmai (lėmė – ELTA) (...) (kad – ELTA) 75 žmonės ir daugiau yra patekę į mūsų teisėsaugos rankas, suardėme tą tinklą. Kontrabanda yra fenomenas, kuris tikrai reikalaus nuolatinio dėmesio“, – aiškino jis.

„Manyčiau, mūsų priimti teisėkūros pakeitimai, įstatymų pakeitimai Seime suveikė, bet rengiame antrą paketą, kuris turėtų išeiti per Vyriausybę artimiausiu metu. (…) Jau yra paruoštas paketas dar labiau sugriežtinti būtent tokių veikėjų atsakomybę“, – pridūrė ministras.

Kaip skelbė ELTA, Lietuvos oro erdvėje radarams fiksavus kontrabandiniams balionams būdingas žymas, pirmadienio naktį VNO buvo uždarytas pustrečios valandos laikotarpiui.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad naktį šalies radarai užfiksavo 5 žymas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, o sprendimas uždaryti VNO buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad balionų trajektorija kirtosi su oro uostu.

Anot jo, sustabdžius oro uosto veiklą iš viso buvo paveikti 6 skrydžiai ir apie 900 keleivių.

Šiuo metu iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą leisti kontrabandiniai balionai ieškomi šiaurės vakarų pusėje nuo Vilniaus.

Pastarąjį kartą oro erdvė buvo sutrikdyta gegužės viduryje.

Dėl meteorologinių balionų krizės Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją.