„Dar prieš kelias savaites rašiau, kad esminis klausimas – referendumas. Jei Grenlandija skelbia nepriklausomybę, kurią Danija įsipareigojusi pripažinti, JAV (ir NATO) saugumo interesas išsaugoti strateginę teritorijos priklausomybę nuo Vakarų tampa nekvestionuojamas.
Problema, kad pokalbiai tarp JAV ir Danijos aštrėja. Retorika, kuri cituojama privačiuose pokalbiuose, neprimena sąjungininkų diplomatijos. Kalbama net apie tikslingas paskatas referendumo surengimui, kurios akivaizdžiai kertasi su Danijos interesais.
Neverta pamiršti ir Grenlandijos gyventojų pykčio dėl kadaise Danijos vykdytos politikos, įskaitant priverstinės kontracepcijos. Tad „aštrių kampų“ netrūksta“, – savo feisbuko paskyroje pabrėžė L.Kojala.
Politologas priminė ir paskutinę Grenlandijos gyventojų nuomonės apklausą, kuri parodė, kad 85 proc. iš jų, Grenlandijai atsiskyrus nuo Danijos, nenorėtų tapti JAV dalimi.
„To pageidautų vos 6 proc. Kadangi visiškas atsiskyrimas atrodo nepraktiškas net referendumo skatintojams – pusę Grenlandijos biudžeto sudaro Danijos dotacijos, galimybių ginti 33 kartus didesnę nei Lietuvos teritoriją 57 tūkst. vietos gyventojų neturi, Rusijos ir Kinijos ambicijos tokiu atveju plėsti įtaką dramatiškai išaugtų – situacija itin komplikuota.
O kur dar aplinkybė, kad Danija – viena artimiausių JAV sąjungininkių. Šalies gynybos biudžetas pernai perkopė 2,3 proc. BVP ribą. Danijos karių netektys Afganistane – didžiausios tarp NATO valstybių, vertinant santykį su gyventojų skaičiumi. Grenlandijoje jau yra JAV karinė bazė, ir būtų sunku įsivaizduoti Kopenhagą prieštaraujant plėtrai. Ir, be abejo, Grenlandiją jau dabar dengia NATO saugumo skėtis, apribojantis galimybes priešiškų šalių įtakos plėtrai“, – dėstė L.Kojala.
„Toks spaudimas sąjungininkams – itin rizikinga strategija“, – pridūrė jis.
Lietuva nestos nė į vieną pusę
Į D.Trumpo pretenzijas dėl Grenlandijos trečiadienį sureagavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, nurodęs, kad šiame debate Lietuva nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn.
„Lietuva nesirenka nė vienos pusės. Lietuva sako, kad mes esame visi sąjungininkai, kuriuos sieja tiek ilgametis bendradarbiavimas, tiek kieti įsipareigojimai vieni kitiems. Ir tokioje dvasioje mes sprendžiame visus klausimus, kurie mums tarpusavyje iškyla. Galų gale, net ir Vašingtono sutartis – NATO sutarties pirmasis straipsnis – mus taip įpareigoja. Mes nuo to negalime atsiriboti“, – nurodė K.Budrys.
„Tikimės, kad visi tokie poreikiai bus išspręsti ir sąjungininkų dvasioje, ir tarptautinės teisės dvasioje. Ir tikrai mums nereikės vieną dieną atsakinėti į jūsų užduotą klausimą dėl mūsų pasirinkimo. Mes nesame tikrai toje situacijoje“, – pridūrė jis.
K. Budrys pažymėjo, kad D.Trumpo dėmesys saugumui Arkties regionui yra suprantamas – tiek dėl atsiradusių galimybių vykdyti laivybą, tiek dėl Rusijos investicijų į karines bazes Arktyje, tiek dėl Kinijos intereso plėstis Šiaurės kryptimi.
JAV prezidentas D.Trumpas pareiškė, kad Danijai pavaldi Grenlandija turėtų priklausyti JAV. D.Trumpas tvirtino, kad JAV „gaus Grenlandiją“, nes tai susiję su pasaulio laisve, o JAV yra vienintelė jėga, galinti tą laisvę užtikrinti.
D.Trumpas neatmetė, kad siekiant prisijungti Grenlandiją JAV gali panaudoti karinę jėgą ar ekonomines priemones. Šiuo metu JAV turi karinę bazę salos šiaurėje.
Savo ruožtu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą Kopenhagai. Sausio viduryje M. Frederiksen telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir pokalbio metu pabrėžė, kad Grenlandija dėl savo ateities turi apsispręsti pati.
Grenlandija, didžiausia pasaulyje ne kontinentinė sala, iš esmės yra autonomiška, pavaldi Danijos karūnai, Danija rūpinasi salos gynyba ir užsienio reikalais. Ji užima svarbią geopolitinę padėtį Arktyje ir, kaip manoma, joje yra gyvybiškai svarbių naudingųjų iškasenų.
