„Lietuva nesirenka nė vienos pusės. Lietuva sako, kad mes esame visi sąjungininkai, kuriuos sieja tiek ilgametis bendradarbiavimas, tiek kieti įsipareigojimai vieni kitiems. Ir tokioje dvasioje mes sprendžiame visus klausimus, kurie mums tarpusavyje iškyla. Galų gale, net ir Vašingtono sutartis – NATO sutarties pirmasis straipsnis – mus taip įpareigoja. Mes nuo to negalime atsiriboti“, – trečiadienį po susitikimo su šalyje viešinčiu Graikijos užsienio reikalų ministru žurnalistams sakė K. Budrys.
„Tikimės, kad visi tokie poreikiai bus išspręsti ir sąjungininkų dvasioje, ir tarptautinės teisės dvasioje. Ir tikrai mums nereikės vieną dieną atsakinėti į jūsų užduotą klausimą dėl mūsų pasirinkimo. Mes nesame tikrai toje situacijoje“, – dėstė jis, žurnalistų paklaustas, ką šiame ginče remia Lietuva.
K. Budrys pažymėjo, jog naujosios JAV administracijos ir D. Trumpo dėmesys saugumui Arkties regionui yra suprantamas.
„Dėmesys (regionui – ELTA) turėtų būti skiriamas dėl įvairių priežasčių – ir dėl atsiradusių galimybių vykdyti laivybą, ir dėl Rusijos investicijų į karines bazes Arktyje, ir dėl paskutiniais metais ypač padidėjusio Kinijos intereso plėstis Šiaurės kryptimi. Dėl to ir NATO atsakas, ir JAV atsakas per savo pajėgų dislokavimą, per aktyvumą – jis yra natūralus ir jis turi būti“, – dėstė jis.
Savo ruožtu šalyje viešintis Graikijos diplomatijos vadovas Giorgos Gerapetritis antrino K. Budriui. Jis akcentavo, jog tarp sąjungininkų negali būti jokio priešiškumo.
„Mes turime bendrauti laisvoje, liberalioje dvasioje. Taip, yra įvairių, bendrų susirūpinimą keliančių klausimų. Tačiau mes turime žiūrėti, kaip juos spręsti. Žinoma, nėra jokių galimybių pažeidinėti teritorinį vientisumą“, – kalbėjo ministras.
„Mes turime dirbti ir bendradarbiauti kartu, ypatingai Arkties regione, kur yra įvairių teisėtų interesų iš įvairių šalių. Ir žinoma yra susikirtimas dėl komercinio laivyno. Mes turime koordinuoti savo veiksmus, intensyvinti dialogą šioje srityje, intensyvinti diskusijas tarp dviejų pusių ir Europos Sąjungoje. Ir tikrai nesusidursime su jokiomis problemomis, kalbant apie Grenlandiją“, – pažymėjo G. Gerapetritis, akcentuodamas sąjungininkų vienybės svarbą.
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarptautinėje bendruomenėje sukėlė diskusijas pareiškęs, kad Danijai pavaldi Grenlandija turėtų priklausyti Valstijoms. D. Trumpas tvirtino, kad JAV „gaus Grenlandiją“, nes tai susiję su pasaulio laisve, o JAV yra vienintelė jėga, galinti tą laisvę užtikrinti.
Respublikonas neatmetė, kad siekiant prisijungti Grenlandiją JAV gali panaudoti karinę jėgą ar ekonomines priemones. Šiuo metu JAV turi karinę bazę salos šiaurėje.
Savo ruožtu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą Kopenhagai. Sausio viduryje M. Frederiksen telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir pokalbio metu pabrėžė, kad Grenlandija dėl savo ateities turi apsispręsti pati.
Grenlandija, didžiausia pasaulyje ne kontinentinė sala, iš esmės yra autonomiška, pavaldi Danijos karūnai, Danija rūpinasi salos gynyba ir užsienio reikalais. Ji užima svarbią geopolitinę padėtį Arktyje ir, kaip manoma, joje yra gyvybiškai svarbių naudingųjų iškasenų.
