„Po šios dienos aš galiu pasakyti, kad Konstitucijos pataisoms tikrai tų balsų nebebūtų“, – žurnalistams po darbo grupės posėdžio sakė A. Širinskienė.
Visgi, pasak jos, yra diskutuojama dėl kelių galimų šiuo metu galiojančios tvarkos patobulinimų. Viena iš aptartų galimybių, pažymėjo politikė, yra mažinti parlamentinių lėšų sumą posėdžius praleidinėjantiems Seimo nariams.
„Sprendimų nėra jokių, tiesiog sutarta, kad kolegos savo frakcijų apsiklaus tam tikrais kanceliarinių išlaidų klausimais. Tai pirmasis klausimas, dėl ko lauksime to grįžtamojo ryšio – tai kanceliarinių išlaidų mažinimas už lankomumą, ką siūlė Seimo pirmininkas“, – sakė parlamentarė.
Anot jos, taip pat svarstoma ir galimybė atsisakyti Seimo sandėlio.
„Turėjome diskusiją apie tą egzotišką Seimo sandėlio temą – ar jis turėtų būti Seime, o galbūt Seimo narys galėtų įsigyti tuos pačius suvenyrus atidarytame Seimo centre“, – teigė A. Širinskienė.
„Manyčiau, kad tikrai galėtume atsisakyti to egzotiškai skambančio sandėlio, kuris primena sovietmetį“, – savo nuomone pasidalino darbo grupės pirmininkė.
Taip pat, anot jos, buvo apsitarta ir dėl Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) Seimui išsakytų pastabų ir siūlymų. Vienas iš jų – įpareigoti Seimo narius už parlamentinei veiklai skirtas paslaugas ir prekes atsiskaityti iš vienos sąskaitos.
„Pagrindinė pastaba dabar yra vienos sąskaitos (parlamentinėms lėšoms – ELTA) prievolės nebuvimas. Kada Seimo nariai gali atsiskaityti ir nėra nei statute, nei tvarkose apibrėžta, kad tai turi būti būtinai tik iš tos sąskaitos“, – sakė ji.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Julius Sabatauskas akcentavo pritariantis idėjai, kad už parlamentinei veiklai skirtas paslaugas parlamentarai būtų įpareigoti atsiskaityti iš vienos sąskaitos.
„Aš manau, kad galime rasti sutarimą (...), kad privalomai būtų viena sąskaita tik toms išlaidoms, daugiau niekam“, – svarstė J. Sabatauskas.
Visgi, jis abejoja Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymu mažinti parlamentines išlaidas už be svarių priežasčių praleistus plenarinius posėdžius.
„Vis tik Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad turi būti visos parlamentinės išlaidos kompensuojamos. Tai reiškia, kad aš abejoju, kad mes galime taikyti sankcijas išlaidoms už posėdžių nelankymą“, – teigė J. Sabatauskas.
Opozicijos atstovai mano, kad šiuo metu galiojanti tvarka yra tinkama
Savo ruožtu darbo grupės posėdyje dalyvavęs konservatorių frakcijos atstovas Audrius Petrošius tikino manąs, kad šiuo metu galiojanti parlamentinių lėšų panaudojimo tvarka yra tinkama.
„Man atrodo, pakankamai racionalius sprendimus ir apribojimus buvome pasidarę praėjusioje kadencijoje. Taip, gal yra tam tikrų momentų dėl sandėlio, kuris labai romantiškai skamba, kur galėtų rastis tam tikri pokyčiai, bet iš principo esama tvarka mane asmeniškai tenkina“, – žurnalistams teigė A. Petrošius.
Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Dabartinė tvarka yra tikrai neblogai veikianti. Galbūt ir reikia kažkokių kosmetinių pokyčių, bet visi sutariame, kad ta tvarka yra atliepianti Specialiųjų tyrimų tarnybos teiktas rekomendacijas“, – savo nuomone pasidalino A. Norkienė.
S. Skvernelio siūlymu, darbo grupė iki kovo 10 dienos, kai prasidės eilinė pavasario sesija, turės pateikti siūlymus, kaip būtų galima tobulinti parlamentinių lėšų panaudojimo tvarką.
Diskusijos dėl parlamentinių lėšų panaudojimo virė ir pernai, kai iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie Seimo narių pirkinius. Kai kurie tuometiniai Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Taip pat per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio įsigijo suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.
Seimo vadyba jau tuomet sugriežtino šių išmokų panaudojimo tvarką. Buvo nutarta, kad parlamentaras per kadenciją galės įsigyti ne daugiau nei tris telefonus ir kompiuterius, taip pat uždrausta įsigyti prekes ir paslaugas iš artimų asmenų ar susijusių juridinių asmenų. Seimo valdyboje taip pat buvo apsispręsta ir dėl to, kad vienos rūšies prekėms bei paslaugoms nebūtų galima skirti daugiau nei pusės parlamentinių lėšų.
Kaip numato Seimo statutas, kiekvienam Seimo nariui parlamentinės veiklos išlaidoms kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma – maždaug 1,7 tūkst. eurų.
