„Manau, kad tai turi būti mišrus finansavimo modelis, jeigu žvelgiame iš finansinės technikos pusės, tai galėtų būti tiek skolinimasis, tiek papildomi ištekliai, kuriuos mobilizuotume“, – antradienį Rukloje žurnalistams teigė G. Nausėda
„Skolinimasis apimtų tiek vidaus skolinimąsi, tiek naudojantis ES galimybėmis“, – pridūrė jis.
Prireiks ir A. Kubiliaus pastangų
Premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad prezidento vaidmui bus svarbus derintis dėl ES finansavimo, šalies vadovas teigia – svarbiausi yra bendri Europos lyderių ir Europos Komisijos sprendimai. Šalies vadovo teigimu, sprendžiant šį klausimą svarbus bus ir už ES gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.
„Tai priklausys nuo visų 27 Europos vadovų tarybos narių. Ir tikiuosi, kad kolegos bendradarbiaus, kad Europa būtų saugi. Ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai mūsų pagrindinis sąjungininkas – JAV, reikalauja daugiau prisidėti prie NATO egzistavimo ir finansavimo, sprendžiant Ukrainos taikos klausimus“, – kalbėjo jis.
„Taip pat gynybos ir kosmoso komisaro pastangos, tiek kuriant dokumentus, telkiant politinę valią bus reikalingos, nes vadovai svarsto dokumentus, pateikiamus EK. Ir tikiuosi, kad jie bus atliepiami dabartinėmis aplinkybėmis“, – sakė jis.
Kaip Eltai anksčiau nurodė Prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.
Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026–2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.
Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.
Be to, Prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.
Tarp idėjų – mokesčių nesurinkimo mažinimas, griežčiau traktuojant nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.
Anot Prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30–35 proc.
Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, prezidentūros nuomone, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.
Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.
