„Kai turėsime pokytį, mes jį ir pamatysime ir juo galėsime pasidalinti. Kol kas jokių indikacijų, kurios man leistų sakyti, kad bus į vieną ar kitą pusę (pokytis – ELTA), neturiu. Bet ko tikrai turiu – tai daug kantrybės“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Tiesa, jis pažymėjo, jog ankstesnėje kadencijoje Lietuvos ir Kinijos dvišaliai santykiai pasižymėjo „kietu žodynu“, kuris ne visada pasiteisino.
„Man atrodo, viena iš buvusių santykių ypatybių, kur nežinau, ar ji prisidėjo, ar neprisidėjo prie būklės, bet tikrai buvo išskirtinė – tai viešas aptarimas ir (kalbėjimas – ELTA) kietu žodynu apie mūsų santykius su Kinija ir ką nes toliau darysime, ar nedarysime, ar šiuo metu darome. Aš manau, kad tai atskirais etapais būdavo kontrproduktyvu“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad metų pradžioje Estijoje viešėjęs užsienio reikalų ministras teigė, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot K. Budrio, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Diskusijos dėl Lietuvos ir Kinijos santykių tęsiasi pastaruosius 4 metus. Po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
