„Mane šiek tiek nuliūdino reakcija tų, kurie turėjo šią informaciją, bet apsimetė nustebę, kad reikės tokių išlaidų. Čia labiau kritika į buvusių valdančiųjų pusę. Informacija apie sprendimą iki 2030 m. įgyvendinti diviziją jiems buvo žinoma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys
„Skaičiai, kurie buvo pristatyti paskutiniame VGT posėdyje su buvusia Vyriausybe, buvo tokie patys, kaip tie, kurie parodyti naujai valdančiąjai daugumai“, – pabrėžė jis.
Ministras patikino – sprendimas buvo priimtas ne vien dėl poreikio pasiųsti žinutę JAV, bet ir atsižvelgiant į kaimyninių šalių didinamas išlaidas gynybai.
„Jau šiais metais Lenkijoje bus išleidžiama daugiau gynybai. (…). Estija jau įsipareigojo tai daryti. Artimiausiu metu turėsime Latvijos įsipareigojimą. Esu įsitikinęs, matysime tai (didesnes išlaidas gynybai – ELTA) ir kitose valstybėse“, – komentavo politikas.
„Tikrai nesinorėtų, kad mes nuvulgarintume šį klausimą iki žinučių siuntimo už Atlanto“, – paminėjo jis.
Taip pat K. Budrys sureagavo į teiginius, kad valdantieji nežino, iš kur imti lėšas reikalingas gynybai. Pasak jo, įgyvendinti gynybos sprendimams reikalingos mokestinės ir skolinimosi priemonės jau žinomos.
„Būdai gauti pinigus buvo žinomi ir anksčiau. Čia klausimas yra, kas bus pasirinkta, ar perskirstymas, tai yra mokestiniai dalykai, ekonomikos skatinimas. Bet kur vyksta didysis pokytis, tai požiūris į skolinimąsi“, – sakė jis.
I. Šimonytė: gaila, bet ministras K. Budrys sako netiesą
Visgi I. Šimonytė teigia, kad tokie K. Budrio komentarai yra nepagrįsti. Pasak jos, net vieša informacija parodo, kad buvusiai Vyriausybei buvo pateikiami kitokie gynybos poreikiai.
Savo feisbuko paskyroje ji pasidalino 2025 m. sausio pradžios naujienų portalų straipsniais, parodančiais, kad tuo metu buvo diskutuojama apie poreikį skirti 4 proc. nuo BVP gynybos tikslams.
„Gaila, bet esu priversta konstatuoti, kad ministras K. Budrys sako netiesą. Ir tam yra pakankamai viešos informacijos po paskutinės VGT, kurioje man teko dalyvauti, nes neviešos informacijos komentuoti negaliu“, – savo feisbuko paskyroje dalinasi I. Šimonytė.
„Labai nenoriu kelti abejonių tema, kuri man yra šventa, bet būtų gerai, kad kolegos dabartinėje valdžioje nesakytų to, ko nebuvo, o kuo greičiau pasiūlytų konkrečius sprendinius atnaujintai ambicijai, kadangi Krašto apsaugos ilgalaikė programa yra taipogi Seimo patvirtintas dokumentas“, – pabrėžė ji.
Sausio pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad skiriant 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, nacionalinė divizija galėtų įgyti visą operacinį pajėgumą kaip ir planuota – iki 2030 metų.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT 2026–2030 metų laikotarpiu sutarė šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Vis dėlto, dalis politikų, tiek opozicijos, tiek valdančiųjų, tikina neatmetantys galimybės, kad siekiant įgyvendinti šį tikslą, gyventojų įmokas į biudžetą teks didinti.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
