Tuo pačiu B.Pistoriusas pasidalino žvalgybos vertinimu, kad Rusija jau 2029 metais gali performuoti savo karines pajėgas naujam puolimui.
Papasakojo karių įspūdžius
Susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda ir krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene, popiet B.Pistoriusas papasakojo apie Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje eigą ir vokiečių karių įspūdžius.
Vokietijos ministras teigė nuolat gaunantis informacijos apie tai, kad vokiečių kariai Lietuvoje jaučiasi labai laukiami.
„Nuolat gaunu atsiliepimų, kad mūsų Bundesvero kariams čia sekasi gerai, ir tai tikriausiai yra susiję su tuo, kad Lietuvoje tvyro tam tikra dvasia. Mes kartu imamės bendros veiklos, kad užtikrintume saugumą prie rytinės NATO sienos.
Manau, kad visi jaučiame: čia kažkas auga ir stiprėja. Galėčiau pasakyti, kad tai yra labai ypatingas ryšys, tikra draugystė tarp Lietuvos ir Vokietijos, ir labai džiaugiuosi šiais pastarųjų metų pokyčiais“, – kalbėjo Vokietijos ministras.
B.Pistoriusas patikino, kad brigados dislokavimas Lietuvoje vyksta pagal planą, nuosekliai, Vilniuje jau įsikūrė pirminio štabo elemento darbuotojai.
„Brigada auga lygiagrečiai su infrastruktūros kūrimu, būtent taip, kaip mes aptarėme savo veiksmų plane. Šiuo metu kaip tik štabas ruošiasi priimti kitas brigados dalis Nemenčinėje ir Rokantiškėse, visa tai vyks antrąjį šių metų ketvirtį“, – pasakojo Vokietijos gynybos ministras.
Ketvirtadienį Vokietijos gynybos ministras ketina apsilankyti Rokantiškių miestelyje esančiame Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione, kur jis žada susitikti su trijų Baltijos valstybių gynybos ministrais.
„Antrą ketvirtį brigada oficialiai pradės tarnybą, bus surengta iškilminga rikiuotė, bus pristatyti kariai. Mūsų tikslas aiškus – šių metų bėgyje mes vietoje turėsime brigados štabą, kuris galės vadovauti ir vykdyti pratybas kartu su mūsų sąjungininkais.
Mano vizito žinia pirmiausia yra tokia: mes esame čia, ir mes užtikriname saugumą prie rytinės NATO sienos būtent nuolat dislokuodami Vokietijos brigadą, kuri bus pasiekusi pilną operacinį pajėgumą“, – kalbėjo B.Pistoriusas.
Vokietijos ministras nurodė, kad šių metų pabaigoje Lietuvoje jau bus 500 brigados karių.
„Turiu aiškiai pasakyti – visi kariai į Lietuvą atvyks savanoriškai. Taip buvo 2024 metais, taip bus ir 2025 metais. Tai taikoma ir pirminiam štabo elementui, ir pajėgoms, kurios bus dislokuotos 2025 metais. Mūsų Bundesvero kariai žino, kas jų laukia. Jie yra motyvuoti, pasirengę veikti, jie mielai čia atvyksta. Ir jie taip pat vertina bendradarbiavimą su jumis“, – tikino jis.
B.Pistoriusas kalbėjo, kad Vokietija kartu su Lietuva toliau dirbs, siekdama užtikrinti kuo geresnes sąlygas vokiečių kariams.
„Žinoma, tai apima ir atitinkamas sąlygas Lietuvoje, pavyzdžiui, mokyklas, galimybes karių partneriams susirasti darbą. Bundestage jau buvo pristatytas atitinkamas įstatymas, faktiškai jis gali būti vadinamas ir „patrauklumo įstatymu“, kuris užtikrins, kad karių ir civilių darbuotojų tarnyba būtų tinkamai, taip pat ir finansiškai, atlyginama. Darome viską, ką galime, kad šis įstatymas būtų priimtas kitą savaitę“, – nurodė B.Pistoriusas.
Tuo metu paklaustas, kaip vertina Lietuvos planus 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), B.Pistoriusas kalbėjo, kad 2 proc. BVP turėtų būti aiškiai įtvirtintas kaip minimalus dydis NATO šalims.
„Dabar kalbame ne apie tai, ko norime, bet apie tai, ką mes privalome padaryti. Manau, visi sutariame, kad 2 proc. BVP tikrai nepakaks – turėtume siekti ambicingesnių tikslų.
Apie tai galime diskutuoti kiek norime, bet 2 proc. gynybai tikrai nepakanka. Manau, turime patvirtinti, kad 2 proc. būtų apatinė riba ir tai turėtų atitinkamai būti nustatyta mūsų biudžete“, – kalbėjo B.Pistoriusas.
B.Pistoriusas žurnalistų buvo paklaustas ir apie grėsmių lygį NATO šalims ir girdimus ekspertų vertinimus, kad jau kelerių metų bėgyje Rusija gali būti pajėgi pulti NATO valstybę. Vokietijos gynybos ministras įvardijo konkrečius metus, kada, žvalgybos skaičiavimais, Rusija būtų pasiruošusi naujam puolimui.
„Visi kariniai ekspertai labai atidžiai stebi įvykius Rusijoje, kad karo pramonė labai vystoma, gaminama daug tankų. Tai reiškia, kad iš esmės auga Rusijos karinės pajėgos – iki 2026 metų jos išaugs iki 1,5 mln. karių. Mes tai stebime labai susirūpinę.
Ekspertai taip pat mano, kad V.Putinas 2029 metais gali performuoti savo karines pajėgas, kad sukurtų atitinkamas sąlygas galimam – dabar tariamąją nuosaka kalbu – teoriniam puolimui į kitas valstybes, net į NATO valstybes.
Todėl mes turime iki to laiko užtikrinti savo gynybinius pajėgumus, o ši užduotis kainuoja ir laiko, ir pinigų“, – nurodė B.Pistoriusas.
Septintą kartą Lietuvoje viešintis B.Pistoriusas trečiadienį prezidento G.Nausėdos buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B.Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Praėjusį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
