„Pirmas dalykas, aišku, palinkėsiu kolegoms, parlamentinei partijai konservatoriams sėkmės jų pirmininko rinkimuose. Manau, kad po tų rinkimų galėsime ramiai pasikalbėti apie tai, ką iš tiesų turime padaryti ir kokie yra mūsų prioritetai.
Be jokios abejonės, platus politinių jėgų sutarimas dėl mūsų gynybos įsipareigojimų, dėl mūsų gynybos tikslų, nuo finansavimo iki kitų klausimų, kurie yra susiję su stabilia gynybos politika, aišku, yra svarbu.
Kokia forma tai padarysime? Visada rinkimai turi įtakos įvairiems pareiškimams. Luktelkime, ir ramiai viską aptarsime“, – patarė D.Šakalienė.
Turėjo pasiūlymą
Trečiadienį po konservatorių prezidiumo, laikinoji konservatorių pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri taip pat kandidatuoja vadovauti partijai, nurodė, kad atnaujintame partijų susitarime turėtų nugulti aiškus planas, kaip bus siekiama ambicingų Valstybės gynimo tarybos (VGT) iškeltų tikslų – krašto apsaugai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Priėmėme sprendimą kreiptis, pirmiausiai, į socialdemokratus, kaip didžiausią parlamentinę ir Vyriausybę formuojančią partiją, dėl nacionalinio susitarimo dėl gynybos. Ta išėjusi žinia dėl 5, o gal net 6 procentų (gynybai – ELTA) – mes, aišku, sveikiname tokią iniciatyvą (…), bet ko pasigendame – tai aiškus plano“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Dėl to ir kviečiame atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos, kuriame būtų labai aiškiai įvardyti ir šaltiniai, ir planas, kokių įsigijimų reikia. Turime užtikrinti, kad po šiais procentais nebūtų pakištos kitos, galimai su sveikatos, švietimo (sektoriais – ELTA) susijusios lėšos. Bet kad tai būtų grynosios gynybos lėšos“, – dėstė ji.
Anot R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, praėjusią savaitę VGT priėmus sprendimus dėl didinamo finansavimo gynybai, lieka neaišku, iš kokių šaltinių bus paimamos papildomos lėšos. Be to, pastebėjo ji, koalicijos atstovai vardija skirtingus scenarijus – dalis kalba apie europines lėšas, kiti apie skolinimąsi, mokesčių kėlimą.
„Iš esmės pasakius gerą dalyką, po to sekantys pareiškimai yra vienas kitą paneigiantys, nėra konkretūs. Todėl manome, kad tą diskusiją – kadangi tai ne vieno politinio ciklo dalykas – reikia turėti nacionalinio susitarimo dėl gynybos rėmuose“, – pakartojo ji.
Apskritai, pastebėjo TS-LKD pirmininkės posto siekianti Seimo narė, konservatoriai žiūri į skolinimosi galimybes skeptiškai. Todėl kritikuotini, anot jos, ir premjero Gintauto Palucko pareiškimai apie europinių lėšų skolinimąsi.
„Vertiname tai kaip neatsakingą kalbėjimą, nes, vis tik tais, nėra jų (skolinimosi galimybių – ELTA) numatytų, tai lūkesčių sukėlimas“, – nurodė ji, pridurdama, kad konservatorių Prezidiumas konkrečių savų siūlymo dėl finansavimo šaltinių kol kas neaptarinėjo.
„Kalbant apie skolintus pinigus – tai atsakomybė ir įpareigojimas ateities kartoms“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
