Prezidento tonas buvo neįprastai ramus, neemocingas, jis atrodė užtikrintas ir pasitikintis savimi.
Būtent platesnės emocijų amplitudės pasigedo kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas Igoris Vasiliauskas. Jo teigimu, kai kurios D.Trumpo frazės galėjo nuskambėti gerokai pakiliau, bet tam sutrukdė tai, kad kalbą jis skaitė, o ne sakė iš savo vidaus.
Interviu portalui Lrytas ekspertas išskyrė įsimintiniausius inauguracijos kalbos momentus, įvardijo genialų triuką, kurį panaudojo D.Trumpas ir palygino viešąjį jo kalbėjimą su mūsų prezidento Gitano Nausėdos kūno kalba.
– Savo inauguracinę kalbą D.Trumpas pradėjo žodžiais „The Golden age of America begins right now“ (Amerikos aukso amžius prasideda dabar, – liet.), o užbaigė fraze „The future is ours and our Golden age has just begun“ (Ateitis yra mūsų ir Amerikos aukso amžius jau prasidėjo, – liet). Jei anksčiau tokius žodžius D.Trumpas tardavo labai emocingai, dabar – ramiai, užtikrintai. Ką tai rodo?
– Mes esame pripratę prie D.Trumpo, rinkimų metu dalyvaujančio sąskrydžiuose. Tuose sąskrydžiuose jis susitikdavo su savo rinkėju. Dažniausiai jis kalbėdavo gyvai. Ką reiškia kalbėti gyvai? Tu įdedi visą energiją, visą galingą emocinį foną, parodai platesnę jausminę paletę, reaguodamas į žmones, kurie stovi prieš tave. Pastebėkite, kad tokiais atvejais D.Trumpas kalbėdavo tai, ką norėdavo girdėti aplinka – jis iškeldavo probleminį lauką, kuris rūpi konkrečiai valstijai.
O dabar vyko galingiausios pasaulyje valstybės prezidento inauguracija. Viso pasaulio akys ir ausys yra nukreiptos į jį. Vadinasi, bet koks jo žvilgsnis, bet koks judesys, bet kokia vokalinė intonacija yra stebima ir girdima. Natūralu, kad bet koks elgesys tampa labiau rezervuotas.
Dar vienas skirtumas, kad tuose sąskrydžiuose jis kalba, o čia – jis skaito. Stovi du sufleriai – kairėje ir dešinėje – ir jis skaito tekstą. Taip, kalbant apie jo pirmąją frazę „The Golden age of America begins right now“, aš pasigedau pakylėjimo, nes čia yra kalbos ir tavo minčių, būsimos kadencijos atskaitos taškas. Tai yra tavo filosofija. D.Trumpas šią frazę tiesiog perskaitė, nors turėjo ištarti gerokai pakiliau.
Gal taip atsitiko dėl to, kad, kai tu skaitai tekstą, tu suflerio tekstą stebi, tekstas juda, ir tu turi neprarasti eilučių, nepamesti žodžių. Maža to, iš vieno suflerio ekrano jis turi permesti žvilgsnį į kitą. Visa tai turi vykti labai sinchronizuotai. Tokių dalykų reikia mokytis. Kai tu stebi tekstą, maksimaliai susikoncentruoji į turinį ir minimaliai – į emocinį foną. Ir tos emocijos tu nerodai.
Vienintelis atvejis, kai jis labai gerai emociškai sureagavo, kai kalbėjo apie tą tekantį auksą, kurį kasime ir toliau, ir ištarė frazę „Drill, baby, drill“ (Gręšime, vaikyti, gręšime, – liet.). Nesu tikras, kad tai buvo parašyta sufleryje paruoštoje kalboje. Bet jei ir buvo, jis tai pasakė iš savęs. Ta frazė kardinaliai skyrėsi nuo kitų – akys spindėjo, atsirado šypsena, buvo vietoje išlaikyta pauzė.
O šiaip kalba buvo rezervuota, nes tekstas iš esmės buvo perskaitytas. Man trūko intonacijų, akcentų, reikiamų pauzių. Gal jis norėjo pademonstruoti, kad aš jau esu išrinktas ir ne kalbos, o darbai parodys mano profesionalumą.
– D.Trumpo balsas nedrebėjo, nebuvo jokių užsikirtimų, jis atrodė labai pasitikintis savimi.
– Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, koks yra jo amžius (o dabar jis yra pats seniausias pareigas pradedantis prezidentas per visą istoriją), jis tekstą perskaitė tvirtu balsu ir aiškia artikuliacija. Jis parodė lyderystę – aš žinau, kur vesiu Ameriką, ką darysiu, todėl man nereikia įrodinėti, įtikinėti, šokinėti, rodyti teatrališkumo, aš turiu savo komandą ir žinau, kur eisiu. Tokia ramybė neleidžia jo sekėjams blaškytis, leidžia juo tikėti ir žengti koja kojon su savo lyderiu.
– Ta būsena „aš žinau“ atsipindėjo ne tik tame, kaip jis kalbėjo, bet ir ką jis kalbėjo. Prezidentų kalbos dažniausiai būna emocinės, pakilios, o ši D.Trumpo kalba buvo labai konkreti, jis aiškiai įvardijo sprendimus, kurių ketina imtis. Net ir tokius smulkius, neįprastus, kaip geografinių objektų pervadinimas.
– Kai kurie momentai apie tai, ką mes padarysime, turėjo tam tikro popso. Frazė „Make America great again“. Apie ką mes čia? Ir staiga tą frazę jis paaiškina per labai konkrečius pavyzdžius, kurie amerikiečiams yra istoriškai žinomi, jie supranta, apie ką eina kalba.
D.Trumpas parodo, kad, žiūrėkite, chebra, aš žinau šitą problemą, esu į ją įsigilinęs, o įsigilinęs esu dėl to, jog man yra labai svarbu. Ir per tuos pavyzdžius jis parodo, kaip giliai jis supranta tą problemą. Todėl tais momentais apie Panamos kanalo atsiėmimą, pavadinimų pakeitimą jis ir nori parodyti, kaip jis giliai įėjęs, susipažinęs, viską žino, todėl juo galima pasitikėti.
Jam tikrai reikia atiduoti duoklę, kad jis labai šauniai padėkojo savo rinkėjui. Jis išgrynino visas socialines, rasines grupes, padėkojo tiems, kurie už jį balsavo. Tai buvo labai geras momentas. Nepamenu, ar mūsų prezidentas bent vienoje kadencijoje padėkojo konkrečiai grupei, kad už jį balsavo. Manau, kad jis paprasčiausiai dėkojo visai Lietuvai, šimtams tūkstančių, kurie jį pasirinko.
D.Trumpas dėkodamas sako, kad eisime į priekį, darysime, pakelsime, atgaivinsime ir staiga – pampt, pareina, kad Šiaurės Karolinos žmonėms buvo blogai. Ką valstybė padarė?
Kai tu pradedi minėti labai konkrečius skaudulius, žmonės supranta ir sako: žiūrėk, prezidentas viską žino, jis žino, kas vyksta valstybėje, žino viską, ko nesukontroliavo J.Bidenas. Jis kritikavo J.Bideno politiką, ko jis nepadarė šalies viduje, o ėjo į užsienio politiką. D.Trumpas sako – mes pradėsime nuo savo žmonių, jų gerovės, jų skaudulių, kuriuos mes naikinsime ir išrausime.
– Maždaug kalbos viduryje, kai D.Trumpas pradėjo vardyti konkrečius dalykus, ko jis ketina imtis, vos ne kas kelis sakinius nuaidėdavo ovacijos, žmonės atsistodavo iš savo vietų. Tai matydamas prezidentas, rodės, jau pats pradėjo daryti ilgesnes pauzes, laukdamas tų plojimų?
– Pirmas atsistojimas įvyko įpusėjus šeštai kalbos minutei. Iš viso žmonės atsistojo 19 kartų ir nutraukė jo kalbą. Tai reiškia, kad tas, kas rašė kalbą, labai tiksliai įvardijo momentus, kurie yra aktualūs visai Amerikai.
Pirmas plojimas nuskambėjo, kai jis pasakė, kad karteliai bus prilyginti teroristinėms organizacijoms. Žmonės plojo. Kitas momentas, kai jis pasakė, kad nuo šiol yra tik dvi lytys – vyras ir moteris. Galinės eilės pradėjo stotis, o vyrai plojo rankas pakėlę net virš galvos. Tai parodo, kad aš kaifuoju nuo šitos žinutės, prezidente, palaikau tave ir visas esu su tavimi. Labai stiprūs plojimai buvo jam pasakius, kad vakcinuotis atsisakę kariuomenės žmonės, kurie buvo išvaryti, bus sugrąžinti ir jiems bus sumokėti pinigai. Tada buvo didžiausios ovacijos.
D.Trumpas parodė priešpriešą, kuri egzistuoja visuomenėje, ir pasakė, kad daugiau jos nebebus – mes sujungsime ir sukursime vieną atgimusią Amerikos tautą. Mes ją atgaivinsime. Mes vėl būsime stipriausi.
Kas jam pavyko pasakiškai, tai į tekstą įdėta mintis, kad prezidentas yra mesijas. Jis tam panaudojo situaciją, kai vieno iš jo susitikimų metu į jį buvo šauta. Jis pasakė, kad jo gyvybė buvo išgelbėta ne be priežasties – mane išgelbėjo Dievas. Pasižiūrėkite, kaip jis sutapatina „aš“ ir „Amerika“. Mane išgelbėjo Dievas, kad Amerika vėl taptų didinga. Kad aš padaryčiau Ameriką didinga. Esu mesijas.
– Kalbant apie tuos atsistojimus, puse akies stebėjau J.Bideną ir K.Harris, kurie visos kalbos metu, kai kiti stojosi, sėdėjo, išskyrus vieną momentą, kai D.Trumpas pasakė apie namo grįžtančius įkaitus iš Izraelio.
– Taip, dėl to, kad tai padarė J.Bideno administracija. Jo administracija vedė derybas, kad išlaisvintų įkaitus. Todėl toje vietoje jis ir atsistojo, tarsi padėkodamas naujajam prezidentui, kad jis apie tai užsiminė, ir dėkodamas sau. Bet sėdėjo ne tik J.Bidenas ir K.Harris, ir daugiau svečių iš demokratų pusės.
– Į juos tiesiog daugiausia krypo akys. Kartais atrodė, tarsi D.Trumpo pareiškimų jie klausosi kiek su sarkastiška šypsena. Ką jums parodė jų kūno kalba?
– Kai tik D.Trumpas pradėjo kalbėti apie tai, kad jis įves karinę nepaprastąją padėtį pietinėse valstijose, matėsi, jog K.Harris reaguoja labai emocionaliai. Apie moterį taip sunku pasakyti, bet buvo toks šypsnis į ūsą, sarkastiška šypsena, sakanti, „gerai, gerai, vaikine, pasižiūrėsime, kaip tau seksis tai, ką tu dabar žadi, įgyvendinti“.
J.Bidenas to arba neišgirdo, arba reagavo pakankamai profesionaliai. Jis laikė savo veidą neutralų. K.Harris leido sau truputėlį atsipalaiduoti.
– Kaip jau minėjau pradžioje, kalba prasidėjo ir baigėsi tais pačiais žodžiais apie auksinių laikų pradžią. Ar tai yra geros kalbos ženklas?
– Pradžioje jis pasakė, kad auksiniai Amerikos laikai prasideda dabar. O paskutinieji jo žodžiai skambėjo taip, kad ateitis yra mūsų rankose ir auksiniai Amerikos laikai jau prasidėjo. Tai reiškia, kad kol kalbėjo D.Trumpas, aukso amžius jau prasidėjo.
Tai yra vadinama kalbos kilpa: tu pradedi temą svarbia žinute, vėliau temą vystai, nueini į potemes, o vėliau temą uždarai, grįždamas į pradžią, kitaip perfrazuodamas pirmus sakinius. Psichologiškai jis pasielgė labai teisingai.
Žmonės visą tekstą prisimena pagal jo pabaigą. Jeigu pabaiga yra tokia, kokia buvo ir pradžia, kilpa yra uždaroma ir žmogus atsimena visą tekstą. Turinys yra priimamas kaip vientisas. Tai yra labai profesionalu.
– Kalba truko lygiai pusvalandį...
– Ne. 29 minutes ir 56 sekundes. Jeigu jau kalbant preciziškai. Bet taip, kalba truko pusvalandį.
Netgi šioje vietoje D.Trumpas parodė, kokie platūs yra jo rėžiai. 2017 metais jis pasakė pačią trumpausią inauguracinę kalbą JAV istorijoje. Imu ne visą istoriją, o nuo 1980 metų, nuo R.Reagano. Dabar, skaičiuojant nuo tų pačių metų, ši D.Trumpo kalba yra pati ilgiausia – 2885 žodžiai. Net čia D.Trumpas parodo, kokiuose užribiuose jis gali būti – nuo trumpiausios iki ilgiausios.
Ilgiausią kalbą 1841 metais yra pasakęs prezidentas W.Harrisonas. Joje nuskambėjo apie 9 tūkst. žodžių. Jis tą kalbą sakė 1 valandą ir 45 minutes. Jeigu neapsirinku, po šios kalbos praėjus dviem mėnesiams jis mirė nuo plaučių uždegimo. Neva per ilgai buvo lauke ir per ilgai sakė tą kalbą.
– Beje, tai, kad D.Trumpo inauguracinė kalba nuskambėjo uždaroje erdvėje, o ne lauke, kaip įprasta, kažką keičia?
– Taip. Absoliučiai. Kuo didesnė erdvė, kuo daugiau žmonių, tuo tau reikia iš savęs išvedinėti didesnį energetinį lauką. Tu turi įvedinėti kūno kalbą, vokalą – kalbėti plačiau, intonatyviau, smarkiau, nes tu turi atsverti tūkstančių žmonių, kurie į tave žiūri, klausosi, energetinį lauką. Kuo mažesnė erdvė, tuo labiau rezervuotai tu turi atrodyti.
Pasižiūrėkite, kaip kalbas inauguracijoje sakė tikėjimo atstovai. Kunigai kalbėjo pakankamai rezervuotai ir staiga atėjo protestantas. Tokioje rezervuotoje nedidelėje erdvėje jis pradėjo taip energingai varyti ir kreiptis į Dievą, kad pagalvojau, tu tik su savo siela dabar neišskrisk.
Tai iššoko iš konteksto. Skirtumas tarp kalbėjimo didelei atvirai auditorijai ir mažesnei uždarai tikrai yra.
– Su jumis dažniau aptarinėdavome mūsų prezidento G.Nausėdos kalbas ar metinius pranešimus. Kaip sakoma, negalima lyginti, bet palyginkime. Kuo skiriasi D.Trumpo ir G.Nausėdos viešasis kalbėjimas?
– Reikia prisiminti... Aš tikrai labai gerai prisimenu paskutinę kalbą, kai G.Nausėda kalbėjo maždaug prieš savaitę, Sausio 13-ąją, prie parlamento. Kalbą jis skaitė, kaip ir D.Trumpas. Tik kitaip, nei D.Trumpas, kalbą jis skaitė ne iš suflerių, o iš kortelių. Jose sakiniai buvo surašyti taip, kad jis galėtų vienu žvilgsniu apimti keletą sakinių, po to pakeisti kortelę. Viskas atrodė gerai.
Bet nuostabą man sukėlė tai, kad G.Nausėdos kairė ranka, kuri byloja apie emocinį foną, pakankamai stipriai judėjo. Vadinasi, emocinis G.Nausėdos lygmuo viršijo racionalųjį pradą. Labai matėsi G.Nausėdos jausminis pasaulis. Kodėl? Jis yra kinestetikas. G.Nausėda pagal psichologinį tipažą yra jausmo žmogus.
D.Trumpas yra racionalaus proto, pinigų žmogus, skaičiuotojas – tikras verslininkas. Ten, kur yra verslas, dažniausiai emocijos yra paliekamos, imamas šaltas protas, procesai, pinigai. Tai atsispindi racionaliame kalbos pateikime.
– Tai kokį balą rašytumėte D.Trumpo kalbai?
– 7 arba 8. Jis atėjo su pasitikėjimu, perskaitė tvarkingai, neužsikirto, bet vis tiek perskaitė. Ačiū Dievui, kad auditorija padėjo jam sukelti emocinį foną.
Kartais tokie žaidimai daromi specialiai, nes auditorijoje yra komandos žmonės, kurie žino, kurioje vietoje reikia reaguoti. O kuo didesnė masė žmonių, tuo labiau ji yra užkrečiama. Tai yra vadinama masine psichoze – pradeda ploti vienas, antras, ir galiausiai visi. Veikia kopijavimo mechanizmas. Neatmesčiau, kad buvo žmonės, kurie žinojo, kuriose vietose reikia ploti, atsistoti ir taip pagyvinti kalbą.
D.Trumpas vis tik galėjo stipriau tą kalbą perskaityti, tarsi ji išeitų iš jo. Žinoma, nepamirškime, kad inauguracinė kalba buvo sakoma ne tik amerikiečiams. Ji buvo sakoma visam pasauliui.
Ką tai reiškia? Nereikia per daug cirkintis, nes galingiausios pasaulio valstybės galingiausias vadovas žino, ką reikia daryti toliau. Gal jis pasirinko tokį kelią. Jis buvo teisingas, bet truputį prėskas. Auditorija išgelbėjo tą prėskumą.
