Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga įsitikinęs, kad ši diena yra viena svarbiausių istorijoje, nes ji į politinį lauką atneša visiškai naują suvokimą.
„Manau, kad teisūs tie, kurie laukia šios kadencijos su nerimu. Matyt, tai vienas iš svarbiausių įvykių pasaulio politikoje. Galbūt ir per mūsų gyvenimą. Nekalbėdamas apie atskirus sprendimus, galiu pasakyti, kad keičiasi viskas: pati paradigma, pats suvokimas – kas galima, o kas negalima.
Keičiasi sprendimų priėmimo stilius, keičiasi JAV vaidmuo, keičiasi demokratijos suvokimas, keičiasi tarptautinė politika, tarptautinė tvarka. Keičiasi D.Trumpo santykiai su kaimynais, keičiasi vidaus politika. Jūs minėjote ir deportacijos įstatymą.
Keičiasi ir ekonominė politika, įsigali oligarchai, įsigali tie, kurie prieina prie prezidento. Keičiasi mūsų žodžio laisvės supratimas. Viskas keičiasi“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo S.Spurga.
Anot politologo, nerimas dėl demokratijos ateities pačiose JAV nėra išpūstas. Tam yra ne viena priežastis.
„Tai yra ne tik grėsmė, bet jau įvykęs dalykas. Visų pirma, JAV labai didelė žmonių dalis, net iki 40 proc., jau per 2020 metų rinkimus manė, jog jie yra suklastoti. Nereikia toli ieškoti paaiškinimų. Kai didelė dalis žmonių netiki rinkimais – demokratijos krizė jau yra.
Antras veiksnys – visuomenės poliarizacija. Rinkimai vis dėlto turi būti normali procedūra, kai visuomenė pasirenka vieną politiką, politinę partiją, o po to vyksta normalus gyvenimas. Rinkimai neturi būti lemiamas sprendimas, vos ne Armagedonas. Poliarizuotoje visuomenėje demokratiją bandoma įgyvendinti visai kitaip, nei kad ji veiktų harmoningoje visuomenėje.
O trečias dalykas – tarptautinis aspektas. JAV ne vienerius metus, ypač po karo, buvo demokratijos flagmanu, buvo pavyzdys pasauliui. (...) Dabar šis pasakymas jau nebegalioja, nes JAV jau tikrai nėra tas pavyzdys – su riaušėmis, poliarizacija, prezidentu, kuris kalba daugybę nedemokratiškų dalykų.
Tuo labiau, kad JAV, atsisakanti savo pasaulio lyderio vaidmens, užleidžia vietą Kinijai, Rusijai, kitiems veikėjams. Demokratija daugelyje pasaulio valstybių traukiasi“, – tvirtino S.Spurga.
Jo teigimu, akivaizdu, kad prasidedant antrajai D.Trumpo, kaip JAV prezidento, kadencijai, jis yra nusiteikęs dar karingiau.
„Dabar jis jau turi kompetencijos – žino kas, kur ir kaip. Jeigu jam kažkas nepavyko pirmoje kadencijoje, tai dabar jis jau ateina su visu kompleksu sprendimų, visu kompleksu paruoštų dalykų, kurių jis imsis. Matyt, yra geriau apgalvojęs ir savo komandą, iš pirmos jo komandos beveik nieko ir neliko. Ateina nauji žmonės.
Daug kas atkreipia dėmesį, kad taip jų yra nemažai tradicinių politikų, valdininkų, bet labai nemaža dalis yra ir jo šalininkų, labai atkaklių, nepaisančių taisyklių.
Dar vienas aspektas, kuris krinta į akis, yra sąlytis, susijungimas su Elonu Musku, kitais didelių korporacijų vadovais, kurie yra įsitikinę, kad tokia sąjunga su D.Trumpu, labai didelės dotacijos D.Trumpui arba tiesiog pataikavimas jam atvers rankas neribotai jų veiklai ir savo verslo plėtrai“, – įvertino S.Spurga.
O kaip D.Trumpo atėjimui pasiruošusi Europa? Ekspertas mano, kad joje yra per daug nežinomybės ir per mažai ryžtingumo.
„Europa, visų pirma, bijo muitų karo. Antras dalykas, ypatingai su baime žiūrima, koks yra NATO likimas. Europa, žinoma, yra gana stipriai pasirengusi kovai su D.Trumpu muitų srityje, bet, jeigu bus imtasi ryžtingų veiksmų dėl NATO, sunku pasakyti, ką čia Europa galės padaryti.
Europa buvo paraginta dar pirmos D.Trumpo kadencijos metu leisti daugiau pinigų gynybai NATO plotmėje, pasiekti bent jau 2 proc. BVP. Dabar D.Trumpas užsimena ir apie aukštesnį rodiklį, o dauguma Europos valstybių tam tikrai yra nepasiruošusios.
Padėtis yra visiškai nenuspėjama. Jau nekalbant, kad visi kraipo pečiais ir nežino, ką daryti su tam tikromis D.Trumpo pretenzijomis į Grenlandiją, tam tikromis kalbomis, kad jis keršys Vokietijai. Taip kad tų klausimų ir problemų yra tikrai daug“, – neslėpė S.Spurga.
Į D.Trumpo atėjimą jau reaguoja ir Lietuva. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pranešė apie Valstybės gynimo taryboje (VGT) priimtą sutarimą 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ar turės įtakos D.Trumpo administracijai?
„Be abejo, kad turės, tik nežinau, ar D.Trumpas spręs atskirai Lietuvos klausimą. NATO sudėtyje yra kelios dešimtys valstybių, tai, matyt, šitoje plotmėje ir bus žvelgiama. (...) Lietuva pati turi užsitikrinti savo saugumą, optimaliai skirti tiek lėšų, kiek reikia, ir būti pasiruošusi.
Mes gal net ir nespėsime pasiekti šito lygio, kai D.Trumpo nebebus po ketverių metų. Per vieną dieną to nepadarysi. Neprisiriškime per daug prie D.Trumpo. Gerai, kad toks siekis yra paskelbtas, bet visų pirma supraskime, kad tai yra reikalinga mums patiems“, – paragino politologas.
