„Ši dalis – siurreali“: ką Lietuvos ekspertai išgirdo D. Trumpo kalboje

Savo kalboje D.Trumpas iš karto pranešė, kokių pirmųjų veiksmų jis imsis: įves nepaprastąją padėtį pietiniame pasienyje, pervadins Meksikos įlanką, didins naftos gręžimo apimtis.

Tačiau nemažiau ekspertų dėmesio sulaukė ir pats D.Trumpo tonas, ir pagrindinė jo kalbos žinutė.

Tad ko iš tiesų galima tikėtis iš antrosios D.Trumpo kadencijos?

Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala, vertindamas D.Trumpo kalbą, pabrėžė, kad joje buvo mažiau akcentuota šalies griūtis, kitaip, nei 2017 metais vykusios inauguracinės kalbos metu, daugiau kalbėta apie ateitį ir artėjantį „Aukso amžių“.

„Pats Trumpas kalbėjo daug mažiau išraiškingai ir emocingai, nei daugelyje rinkiminių susitikimų. Galbūt tikslingai pasirinktas nuosaikesnis tonas, galbūt tą lėmė progos simbolizmas. Nebuvo ir improvizacijų – tik perskaitytas tekstas“, – feisbuke D.Trumpo kalbą komentavo L.Kojala.

Naujasis JAV prezidentas, anot jo, patvirtino nuo pirmos dienos pradėsiantis įgyvendinti daugelį anksčiau skelbtų pažadų, kaip, pavyzdžiui, įvesti nepaprastąją padėtį pietiniame pasienyje, pradėti apręžimo į Meksiką politiką, pakartojo pažadą vadovautis „sveiko proto“ politika, panaikinti lyčių identiteto politiką, pervadinti Meksikos įlanką ir pan.

Be kita ko, D.Trumpas pažadėjo būti „taikdariu“ ir „vienytoju“, kuris užbaigia karus ir nepradeda naujų.

Tiesa, apie užsienio politiką, kaip pastebėjo L.Kojala, praktiškai nebuvo užsiminta – pagrindiniai akcentai išliko vidaus politikos srityse.

Komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus įsitikinęs, kad inauguracijos metu pasakyta D.Trumpo kalba buvo geriausia per jo politinę karjerą: vaizdinga, konkreti ir nuosekli.

„Konkretumų tikėtasi – Sveiko proto revoliucija (tik dvi lytys), Amerikos aukso amžiaus pradžia, Green New Deal galas, narkotikų karteliai – teroristinės organizacijos, ypatingoji padėtis prie sienos, taikos saugojimas – visa tai Trumpo patarėjas ir kalbų rašytojas Stephen Miller pasakojo per interviu dar 2023 metais. Konkretumus turėtų lydėti ir per 100 šiandien pasirašomų naujų prezidento įsakų.

Konkretumo dėl ilgai žadėtų tarifų nebus, vyks tyrimas, tas nuliūdins dalį Prezidento rėmėjų. Nuliūdo ir bitkoininkai – nepažadėtas federalinis bitkoinų rezervas, neminėti ir kiti įtakos akcijoms turintys dalykai (dėl to net lažintasi kriptolažybų bendrovėse).

Vienas konkretumas turėjo pašiurpinti Panamą – girdamas iki šiol jo neminėtą XX amžiaus pradžios Prezidentą McKinley už kanalo statybą, Trumpas užsiminė, kad laikas kanalą atsiimti iš „ČAINA“! Tiktokas neminėtas, tačiau vakarykštis Donaldo pasiūlymas JAV bendrovei turėti 50 procentu kompanijos akcijų nedaug kuo skiriasi nuo anos administracijos poziurio (arba nuo Kinijos politikos JAV bendrovių atžvilgiu)“, – savo feisbuko paskyroje rašė M.Katkus.

Tačiau, anot eksperto, buvo ir D.Trumpui nebūdingo vaizdingumo ir disciplinos.

„Ilgas pasažas apie nutrūktgalvišką amerikiečių dvasią skambėjo įkvėptai ir net kėlė šiurpą. Kaip Trumpui palyginti mažai buvo ir kritikuota praėjusi valdžia.

Nebuvo apie Ukrainą.

Amerikos aukso amžius prasideda dabar. Jau senokai JAV nebuvo tokia stipri, o jos priešai – tokie silpni – čia tinklalaidininko profesoriaus Scott Galloway vertinimas. Kinijos ekonomika neauga, Irano įtaka sumažėjusi, Rusija įsivėlusi į karą, ES blaškosi, JAV lyderiauja ir inovacijose, ir karyboje.

Ką Donaldas su ta galia darys – tik ką išgirdome. Kaip jam seksis – matysime visi ir tikėsimės, kad prezidentavimą laiminę trijų konfesijų kunigai bus išgirsti“, – apibendrino M.Katkus.

„Apie aukso amžių. Su kirviu ir su plojimais“, – taip D.Trumpo kalbą apibendrino viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė.

„Kalba išsiskiria ramiu tonu. Tokiu net gluminančiu, kartais monotonišku. Ypač kraupiai tas ramus tonas skamba, kai jis pradeda vanoti savo būsimus sprendimus“, – feisbuko paskyroje rašė N.Bliūdžiūtė.

Ekspertė pastebėjo, kad D.Trumpo kalbos klausiusios publikos plojimai labiau sudėliojo akcentus nei pats D.Trumpas – tik iki dalies, kai jis pradeda vardinti būsimus veiksmus.

D.Trumpo kalba ir žinutė – kad Amerika pirma. Pradėjęs kalbėti apie tai, kad JAV taps dar ypatingesnė nei kada nors anksčiau, vėliau D.Trumpas nurodo, kad aukso amžius tik prasideda.

„Matosi, kad kalba nedaug repetuota – daug skaito iš suflerio, be akių kontakto su auditorija.

Supriešinimai: kuo bloga dabartinė administracija ir kaip stipriau padarys jis. Nieko nauja, tik vėlgi, be didelės energijos…

Proga: pasiima Martin Luther King (JAV trečią sausio pirmadienį mini Martino Lutherio dieną) progą sukurti analogiją savo šventai misijai – „to make his dream come true“ (išpildyti savo svajonę – angl.). Esminė dalis – kirviu ir kalaviju, bet be kraujo, o su plojimais. Su trupučiu daugiau energijos išvardina prezidento sprendimus, kurių imsis“, – pastebėjo ji.

Sprendimai – dėl migracijos, infliacijos (naftos išgavimas, pramonė, žaliojo kurso atsisakymas, tarifų užsienio prekybai sugražinimas), teisingumo (žiniasklaidos laisvės, tik dvi lytys – vyrai ir moterys).

Taip pat dėl kariuomenės – D.Trumpas paminėjo, kad „sėkmė bus matuojama ne pagal laimėtas kovas, bet pagal karus, kuriuos užbaigsime arba į juos nepateksime“.

Taip pat žadėti sprendimai dėl teritorijų, pavyzdžiui, pakeisti įlankos pavadinimą, dėl Panamos kanalo, dėl Kinijos.

„Kapoja ramiu, beveik pasyviai agresyviu tonu. O ten, kur turėtų būti auditorijos nuostaba ir šokas, buvo plojimai. Kažkokia siurreali ši dalis“, – įvertino ji.

Tuo metu pabaigoje D.Trumpas vėl užkelia auditorijos viltį, pranešdamas, kad „aš dėl jūsų laimėsiu. Laimėsiu kaip niekada anksčiau“.

„Ir nebežinau, kam sėkmės linkėti... Ryžtingų sprendimų tikrai reikia – ir Amerikai, ir pasauliui, bet ar kirviu kapojant pavyks?“, – retoriškai klausė N.Bliūdžiūtė.

D.Trumpo kalbą įvertino ir diplomatas Eitvydas Bajarūnas. Jis išskyrė pagrindinius kalbos akcentus.

„Išsivadavimo diena“ („Liberation Day“) ir „Sveiko proto revoliucija“ („Revolution of Common Sense“). Trumpas paskelbė inauguracijos dieną „išsivadavimo diena“, akcentuodamas savo siekį išvaduoti šalį nuo „korumpuoto elito įtakos“ („influence of corrupt elites“) ir „grąžinti Ameriką jos piliečiams“ („return America to its citizens“). Jis pažadėjo „sveiko proto revoliuciją“, kurios pagrindas bus paprastų žmonių poreikiai ir stipri ekonomika.

Ekonomika ir infliacija. Trumpas pabrėžė ekonominės politikos svarbą, įskaitant griežtą infliacijos kontrolę, pramonės atgaivinimą ir energijos gamybos didinimą. Jis pažadėjo mažinti reguliavimus, skatinti gamybą ir užtikrinti, kad Amerika išliktų energijos eksportuotoja.

Imigracija ir pasienio politika. Kalbėdamas apie imigraciją, Trumpas pranešė apie planus paskelbti nepaprastąją padėtį pietinėje sienoje su Meksika. Jis pabrėžė ketinimus griežtinti sienų kontrolę, deportuoti nelegalius imigrantus su kriminaline praeitimi ir užkirsti kelią narkotikų kontrabandai bei prekybai žmonėmis. Taip pat buvo pažadėta priskirti užsienio nusikalstamas grupuotes teroristinėms organizacijoms.

Kova su cenzūra ir „giliąja valstybe“ („Deep State“). Trumpas kritikavo vyriausybės cenzūrą ir socialinių tinklų kontrolę, pažadėdamas „panaikinti bet kokias giliajai valstybei priklausančių institucijų įtakas“ („dismantle any influences of deep-state-affiliated institutions“). Jis taip pat pažadėjo apsaugoti žodžio laisvę ir užtikrinti skaidrumą visais lygmenimis.

Užsienio politika Trumpas išreiškė ketinimą stiprinti JAV suverenitetą, mažinti įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms ir prioritetą teikti dvišaliams santykiams. Jis pabrėžė poreikį užtikrinti Amerikos dominavimą pasaulyje ir teisingumą šalies sąjungininkų santykiuose.

Socialinė darbotvarkė. Trumpas kalbėjo apie „grįžimą prie tradicinių vertybių“ ir akcentavo šeimos bei bendruomenės svarbą. Jis kritikavo ankstesnės administracijos socialinę politiką, vadindamas ją „ideologiniu eksperimentu, kuris atvedė prie susiskaldymo“, – išskyrė E.Bajarūnas.

Diplomato teigimu, ekspertai šią kalbą vertina kaip signalą, kad D.Trumpo administracija imsis radikalių ir greitų veiksmų, siekdama įgyvendinti numatytus pokyčius.

„Taigi, Trumpas sugebėjo sugrįžti į valdžią, pabrėždamas savo ryžtą pertvarkyti JAV institucijas ir greitai įgyvendinti reikšmingus pokyčius. Matysime“, – feisbuke rašė jis.

Socialdemokratas Ruslanas Baranovas pripažino, kad D.Trumpo kalbos pradžia ir revoliucinis jos užtaisas jam nuskambėjo šiurpokai, nes jis galėjo nuvesti per toli.

„Ypač turint galvoje, kad Trumpo aplinka supranta, kad galimai turi 2 metus pilnos galios. Dar reikia pamatyti kaip atrodys Trumpo pasirašyti potvarkiai, apie kuriuos jis kalbėjo, bet prioritetai labai aiškūs“, – feisbuke rašė socialdemokratas.

R.Baranovas išskyrė „kietuosius prioritetus“:

1) migracija – Trumpas skelbia nepaprastąją padėtį prie sienos ir tai, kas Lietuvoje vadinama atstūmimo politika. Ten pat paminėtas potvarkis, kurios užsienio kartelius paskelbs teroristinėmis organizacijomis.

2) kainos ir infliacija paminėtos antru numeriu, bet be sprendimų.

3) nebent sprendimas yra masinė naftos gavyba (drill, baby, drill) ir „žaliojo kurso pabaiga“.

4) tarifai, buvo apie tai kalbos ir net steigiama nauja instituticija, bet čia prasmė yra kalbėti tik matant konkrečiai kas tai bus, bet čia ir didžiausia grėsmė mums kaip JAV – Europos bendradarbiavimo advokatams.

„Toliau sekė „kultūriniai potvarkiai“: grąžinsime kalbos laisvę, tvarką į gatves, oficialiai bus tik dvi lytys ir pan; tai sukėlė masines ovacijas. Bet nieko apie TikToką. Užsienio politikos dalyje Trumpas sakė, kad bus taikdarys ir vienytojas.

Nieko apie Ukrainą, sakinys apie Artimuosius Rytus, bet grįžta prie Panamos kanalo, Meksikos įlankos pervadinimo Amerikos įlanka ir net Marso kolonizavimo. Man būnant Vašingtone kai kurie pašnekovai akcentavo, kad Trumpo komanda dabar dirba ant vidaus problemų, o prie užsienio politikos prieis vėliau – ką patvirtintų šiandienos kalba. Laukiam potvarkių“, – teigė politikas.

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pastebėjo, kad D.Trumpo kalba buvo skirta daugiausia amerikiečiams, tačiau mums svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kokius jo kalbos akcentus Lietuva jau vykdo ar yra įvykdžiusi.

„Lietuva nuosekliai stiprino transatlantinį ryšį. Ypatingai per pastaruosius 4 metus. Yra tekę kalbėtis su buvusios Trumpo administracijos žmonėmis, o ir su keliais ateinančiais dirbti. Vertinamas aukštas. Ir tikrai ne dėl diplomatinio mandagumo tai teko išgirsti. Trys aspektai.

Pirma, jau kurį laiką gynybai skiriam daugiau nei 2 proc. Ir pastoviai judam link aukštesnio skaičiaus ir realesnių pajėgumų. Tai Vašingtone aiškiai matoma ir vertinama.

Antras dalykas — tai, kad turim aiškią politiką Kinijos atžvilgiu ir priėmėm drąsų ir tuo metu visaip vertintą sprendimą dėl Taivano. Šiandien yra akivaizdus šio sprendimo toliaregiškumas. Ir veikiam ne tik ad hoc. Turim Ingridos Šimonytės Vyriausybės patvirtintą Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją.

Girdėti ir tai, kad labai susiskaldžiusioje JAV politikoje demokratai ir respublikonai pilnai sutaria dėl tvirtos laikysenos prieš Kiniją. Tą rodo ir Trumpo-Bideno Kinijos politikos tęstinumas. Viena buvusi aukšta JAV diplomatė Trumpo administracijoje sakė, kad JAV yra amžinai dėkinga Lietuvai (eternally grateful to Lithuania) dėl mūsų sprendimo Taivano atžvilgiu. Rimti žodžiai.

Trečia, tai, kokius darbus Lietuva padarė energetinio saugumo stiprinimui. Tai, kad jau veik tris metus neperkam jokios energijos iš agresoriaus. Tai, kad turim abipusiai naudingus kontraktus su JAV energetikos įmonėmis. Esame laikomi sėkmės istorija visame regione“, – tikino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji apgailestavo neišgirdusi jokios žinios, skirtos Ukrainai, tačiau vylėsi, kad jos saugumas bus užtikrintas.

„Viliuosi, kad ateities kartoms pasaulis bus...“ – rašė konservatorė.

Buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas dar prieš inauguraciją savo feisbuko paskyroje įvertino, kokio D.Trumpo norėtų Lietuva ir koks jis nebus.

„Jei galėčiau jau dabar atsakyti į antrą klausimo dalį, būtų daug paprasčiau. Bet šiandien, sausio 20 d., D.Trumpas, po inauguracijos ceremonijos, jau įsikurs Baltuosiuose rūmuose ir matysime kaip bei kaip greitai spręsis kai kurios problemos.

Pirmiausia dėl „greičio“. Tarptautinės problemos „greitai“ nesispręs, bet išryškės D.Trumpo komandos priėjimas prie jų sprendimo“, – rašė A.Anušauskas.

Konservatorius atkreipė dėmesį ir į D.Trumpo inauguracijos svečių sąrašą.

„Jau vien pakvietimas į inauguraciją Italijos premjerės G.Meloni ir Argentinos prezidento J.Milei, rodo ne tik į Meloni, kaip politinį sąjungininką Europoje, bet ir simpatijas beatodairiškiems Milei metodams.

Kitos problemos, kurios prezidento D.Trumpo darbotvarkėje užima viršutines vietas, kaip, pavyzdžiui, nelegali migracija, bus pajudintos. Tiesa, dar niekas nežino galutinių sprendimo būdų ir metodų. Vien viešaisiais ryšiais tvoros neužbaigsi ir paprastesnėm deportacijų procedūrom visų migrantų nedeportuos.

Sako, kad pirmiausia nuskris į Los Angeles ir gaisrų nuniokotame regione susirinks kataklizmo nesuvaldžiusiai Kalifornijos demokratų valdžiai nemalonius aplodismentus.

Pirmą kartą į prezidento inauguraciją pakviestas Kinijos politikas, viceprezidentas Han Zheng. Tai tik patvirtina, kad tarptautiniuose reikaluose pirmiausia bus žiūrima ten, kur krinta Kinijos šešėlis. Tikslas, visais būdais varžyti Kinijos stiprėjimą. Ir nesvarbu ar tai Grenlandija su Panamos kanale neršiančiom kiniškom kompanijom, ar Raudonosios jūros regionas su husių terorizuojama laivyba, kur auga tik Kinijos pervežimai“, – dėstė A.Anušauskas.

Politikas pabrėžė, kad Artimieji Rytai D.Trumpą pasitinka pasikeitę.

„Sirijoje nebėra prorusiško Assado, Iranas neteko tiesioginės prieigos prie savo satelitų Libane ir Gazos ruože, arabų pasaulis dėl požiūrio į Izraelį kaip niekad nevieningas, Turkija stiprina savo įtaką ir sukasi į BRIKS'o pusę. D.Trumpo politikos įtaka naftos kainai ir jos naudojimas derybose ne tik Artimuosiuose Rytuose bus ypač matomas.

Nepaisant visos bravūros Europos atžvilgiu, bet ES ir JAV simbiozė yra neišvengiama. Nežiūrint visų skirtumų. Su muitų tarifais judesiai tikėtini, bet norint įtakoti Kiniją D.Trumpui ne mažiau bus reikalinga ir Europa“, – rašė buvęs ministras.

D.Trumpas, be abejo, imsis ir karo Ukrainoje klausimo.

„Kai po kelių mėnesių D.Trumpo administracijai Ukraina nebebus Terra incognita, bus pradėti matuoti kažkokie menami sutarimų tekstukai. Abiejų kariaujančių šalių silpnosios ir stipriosios pusės bus pristatytos ant Baltųjų rūmų šeimininko stalo bei pamatuota kas gali pasipelnyti iš patinės karo situacijos.

Ir čia ant Kinijos pavadėlio esanti Šiaurės Korėja, kariaujanti prieš Ukrainą ir už tai gaunanti Rusijos karines technologijas, yra ypač pavojinga JAV nacionaliniam saugumui. Savo laiku teko matyti Ramiojo vandenyno regionui skirtus priešraketinės gynybos elementus, tai po kelių metų jų gali nebepakakti grėsmei atremti.

Nežiūrint galimų būsimų D.Trumpo kontaktų su Putinu, Rusijos vertinimas kaip branduolinį vėzdą turinčios trečiojo pasaulio šalies niekur neišnyks. Siūlymas Europai pačiai daugiau pasirūpinti savo saugumu bus dar stipriau įgarsintas. Ir procentai gynybai nuo BVP tik to maža vaizdinė iliustracija.

Europai gali tekti būti pasiruošus padvigubinti paramą Ukrainai, jeigu nenori barbarų už vartų. Ir manyčiau NATO formate bus labiau kalbama apie realius ir kuriamus pajėgumus, kurie gali atlikti ne tik taikdariškas misijas. D.Britanijos ir Prancūzijos galimos karinės misijos Ukrainoje, kaip ateities europinio saugumo elementas, be JAV dalyvavimo, gali būti visai tikėtinas. Kaip ir tikėtinas Vokietijos balso sustiprėjimas po vasario rinkimų“, – nurodė A.Anušauskas.

Tuo metu europarlamentaras Dainius Žalimas svarstė, kad netrukus gali atsirasti naujas geopolitikos santykis – Amerika prieš Europą.

„Skaičiuojant paskutines valandas iki naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos, panašu, kad mes galėjome stipriai suklysti dėl JAV struktūruojančios politikos prigimties.

Tikėjimas objektyvia tiesa ir visuotinai pripažįstamomis teisės, moralės normomis yra tai, kas sukūrė šiuolaikines liberalias demokratijas ir jų palaikomą taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką. Tradicinė taisyklėmis grįsta politinė tvarka buvo grįsta pastovumu ir principais – dabar taisyklės savaime naujajai administracijai Vašingtone vertės neturės, todėl, jei politinė realybė JAV vidaus politikoje susiklostys taip, kad D.Trumpui atrodys teisinga išduoti NATO partnerius, jis tai ir padarys.

Žinoma, gali būti, kad D.Trumpas galiausiai bus priverstas atsižvelgti į JAV stabdžių ir atsvarų sistemą, tradicinių Kongreso respublikonų autoritetą, greitai kintančią visuomenės nuomonę ir galiausiai savo pagrindiniu taikiniu nepasirinks artimiausių sąjungininkų. Tačiau po jo kitas prezidentas, kurio veiksmams ateinanti administracija ruoš ideologines prielaidas, gali to imtis. Kaip rašė istorikas Timothy Snyderis, tiesos atsisakymas politikoje yra kelio į diktatūrą pradžia“, – dėstė D.Žalimas.