„Šiandien VGT posėdžio metu priėmėme istorinį ir labai savalaikį sprendimą dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo.
Sutarėme, kad 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. BVP, taip, kad per šį laikotarpį būtų išlaikytas maždaug 5,5 proc. BVP finansavimo lygis“, – nurodė prezidentas Gitanas Nausėda.
G.Nausėda pabrėžė, kad Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, bet ji nėra neišvengiama.
„Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą ir atgrasymą, ir skirti šiam tikslui didesnius resursus“, – dėstė šalies vadovas.
G.Nausėda kalbėjo, kad 2023 metais vienas svarbiausių VGT sprendimų buvo įkurti nacionalinę diviziją, kuriai NATO ir Lietuvos gynybos planuose yra skirtas esminis vaidmuo.
Dar spalį po VGT posėdžio Prezidentūra pabrėžė, kad jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 m.
Penktadienį sutarus dėl finansavimo didinimo, grįžtama prie pirminio plano – divizijos pilno operacinio pajėgumo iki 2030 metų.
„Saugumo situacija lemia, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus galime ir privalome pasiekti iki 2030 metų, o ne kažkada ateityje. Tai reikalauja gerokai didesnių nei anksčiau skaičiavome resursų“, – paaiškino šalies vadovas.
Kaip bus finansuojama?
Kokie numatomi didesnio krašto apsaugos finansavimo šaltiniai?
„Jeigu pažvelgtume į pastaruosius metus, mūsų krašto apsaugos finansavimas, net ir procentine išraiška, beveik dvigubėja. Net ir palyginus su šiais metais numatytu finansavimu tai yra pakankamai ryškus šuolis. Todėl neabejotina, kad tokį finansavimą, nenusižengiant fiskalinės drausmės reikalavimams, galėsime pasiekti tik perskirstydami resursus, atsisakydami nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse.
Labai nenorėčiau, ir, manau, tikrai eisime ne šiuo keliu, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Privalome to išvengti.
Taip pat, vertindamas naujas galimybes, atsirandančias ir Europos Sąjungos (ES) lygiu, manau, galėsime naudotis tais finansiniais instrumentais, apie kuriuos netrukus svarstysime Europos Vadovų Taryboje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Anot jo, artimiausiame EVT posėdyje bus aptarta gynybos pramonės plėtra, skolinimosi instrumentų plėtra, Europos investicijų banko įgalinimas.
„Visi šie instrumentai turėtų būti panaudoti maksimaliai“, – nurodė jis.
Tolygus vystymas
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo ruožtu pabrėžė, kad Lietuvos tikslas yra ne tik užtikrinti divizijos suformavimą ir operacinį pajėgumą iki 2030 metų, bet taip pat tolygiai vystyti ir likusią kariuomenę.
„Mokame labai didelę kainą už tai, kad per praėjusius metus turėjome tokių finansavimo duobių.
Dabartinis planas yra sudėliotas ne galvojant apie procentus, bet labai detaliai skaičiuojant ir perskaičiuojant, ką mes būtinai turime turėti, per kokį laikotarpį, ką yra realistiška įsigyti, ir iš to sudėliotą biudžetą paskaičiavus gaunasi šie procentai“, – kalbėjo ministrė.
Anot D.Šakalienės, numatomas finansavimas krašto apsaugai atliepia šiuo metu esančio NATO gynybos planavimo proceso reikalavimus.
Pildoma
