„Šiandieną tikrai negalima sakyti, kad mes esame pasirengę priimti sprendimus. Pirmiausia mums reikia labai atidžiai įvertinti tiek patį karinį patarimą. Tačiau labai svarbu konsultacijos su mūsų sąjungininkais, kurie yra, be kita ko, įsipareigoję ginti mūsų žemę, jeigu įsigaliotų NATO sutarties 5 straipsnis“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Taip kad jų nuomonė, jų matymas, prieš priimant sprendimą, mums bus išskirtinės svarbos. Dėl to artimiausiu metu mes diskutuosime su jais“, – akcentavo jis.
Pasak jo, dėl galimybės trauktis iš Otavos konvencijos bus diskutuojama ir penktadienį vyksiančioje Valstybės gynimo taryboje (VGT). Prezidento teigimu, VGT bus aptartas ir divizijos steigimo klausimas.
„Svarbiausi klausimai bus susiję pirmiausiai nacionalinės divizijos kūrimu ir finansiniais ištekliais, kurie bus reikalingi jai įgyvendinti priimtinais terminais. Kuomet sakau priimtinus terminus – kalbu apie 2030 metus“, – informavo G. Nausėda.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį pranešė teikianti politinį-karinį patarimą ir siūlo VGT aptarti galimą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Tokio žingsnio siūloma imtis siekiant sustiprinti krašto gynybą ir atgrasymo priemones.
Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.
Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.
