„Negaliu atsisakyti savo vertybių“, – simbolinę dieną, Sausio 13-ąją, feisbuke prisipažino I.Plėštytė-Alminė, o jos įrašas sulaukė kelių tūkstančių reakcijų.
Tokį sprendimą vaikų ligų gydytoja priėmė ne tik dėl mūsų pašonėje vykstančio karo, bet paprasčiausiai ir dėl savo darbo kokybės – mat rusiškai ji ir taip kalba prastai, todėl blogai jautėsi, suteikdama ne tokią kokybišką konsultaciją, kokią galėtų suteikti lietuvių kalba.
Tiesa, klinikai „Mama, aš sergu“ vadovaujanti medikė pabrėžia, kad priimti rusakalbių pacientų gydymo įstaiga tikrai neatsisakys, tačiau tokiu atveju, jeigu lietuviškai susikalbėti nepavyks, pacientams teks rinktis ne ją, o kitus kolegas.
Sulaukė ir labai grubaus elgesio
Apie tai, kad pacientų nebekonsultuos rusų kalba, I.Plėštytė-Alminė paskelbė šią savaitę, o tam pasirinko ir labai simbolinę dieną. Feisbuke ji teigė, kad paslaugas rusų kalba nuo šiol teiktų nebent dalyvaujant kvalifikuotam vertėjui, tai apmokėjus pačiam pacientui.
„Neslėpkime ir neapsimetinėkime, kad Sausio 13-ąją toks įrašas neturi politinio konteksto – stebint tai, kas vyksta, visiems turėtų būti aišku, kodėl aš nenoriu konsultuoti rusų kalba ir kodėl aš tos kalbos netobulinu, nesimokau, neskaitau ir nerašau ta kalba.
Nes esu lietuvė ir vykstantis karas, karo grėsmė mus visus liečia“, – portalui Lrytas trečiadienį pasakojo I.Plėštytė-Alminė.
Medikę erzino ir tai, kad kartais net ne vieną dešimtmetį Lietuvoje praleidę rusakalbiai patys negali išmokti lietuvių kalbos, o gydytojų reikalauja kalbėti tik rusiškai.
„Manau, jog žmonės, kurie yra gimę ir augę Lietuvoje, turėtų gerbti mūsų šalį ir turėtų mokėti lietuvių kalbą. Matau, kiek daug ukrainiečių ir baltarusių, kurie nusprendė čia apsigyventi, po kiek laiko jau mokosi lietuvių kalbos, didžiuojasi ir džiaugiasi, kad išlaiko lietuvių kalbos, Konstitucijos egzaminus, ir net nekyla klausimas, kodėl jie kalba nelietuviškai.
Jie net pyksta, jeigu mes nelietuviškai į juos kreipiamės, sako: kalbėkite lietuviškai, mums reikia išmokti!
Tai kodėl tie rusakalbiai – dažniausiai tai yra rusų tautybės žmonės – tiek metų gyvenę ir augę čia, net nesiteikia mokytis? Jie nustemba, kaip mes čia, būdami Europos Sąjungos šalimi, nekalbame rusiškai“, – dėstė I.Plėštytė-Alminė.
Vaikų gydytoja ir pati prisimena atvejų, kai rusakalbiai pacientai grubiai reikalaudavo kalbėti tik jų kalba, o prastai rusų kalbą suprantančiai I.Plėštytei-Alminei tai tapo tikru iššūkiu. Galiausiai ji suprato, kad negalėdama tinkamai iškomunikuoti diagnozių jos paslaugos tiesiog tampa nekokybiškos.
„Mano konsultacija trunka pusvalandį ir aš labai stengiuosi detaliai išaiškinti, kodėl vaikas serga, o ne tik maskuoti problemas vaistais.
Kai man liepdavo kalbėti rusiškai, atsiprašydavau, kad mano rusų kalba yra labai bloga, ir žinodama, kad teikiu prastą, nekokybišką konsultaciją, o žmonės moka pinigus, man viduje kildavo vertybiniai klausimai – kaip čia dabar yra, kad aš kalbu nesąmones, vargu, ar mane tinkamai supranta, ir kodėl aš turiu kalbėti rusiškai ir teikti nekokybiškas konsultacijas?
Yra toks požiūris: „Taigi čia Lietuva, jūs turite kalbėti rusiškai“. Ir tas labai pasimatė“, – prisipažino medikė, pridūrusi, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje net yra sulaukusi klausimo, ar pacientas gali su ja kalbėti žemaitiškai, nors tai visiškai ta pati lietuvių kalba.
„Atrodo, net dėl tarmės atsiklausia, o čia net nepaklausia. Taip, jie nemoka anglų kalbos, bet ar aš turiu mokėti jų kalbą, ar jie – mano, gyvendami Lietuvoje?“ – klausė I.Plėštytė-Alminė.
Kartais pas specialistę apsilankę rusakalbiai jai asmeniškai savo priekaištų neišsakydavo, tačiau išėję iš kabineto puldavo rašyti blogų atsiliepimų apie savo vizitą.
„Žmonės drąsesni parašyti kokiame Instagrame ar šiaip blogą atsiliepimą, o ne pasakyti į akis“, – konstatavo medikė.
Po viešo pasidalijimo apie priimtą sprendimą pasipiktinę žmonės I.Plėštytę-Alminę ne tik užplūdo žinutėmis, bet ir parašė labai daug neigiamų komentarų apie jos vadovaujamą kliniką, bandė kuo labiau sumažinti jos įvertinimą.
Internete specialistę vadino nacionaliste, neadekvačia ir kitais karčiais epitetais.
„Prieš paskelbdama žinutę aš parašiau visų padalinių vadovams, kad informuotų visus, jog man neregistruotų rusakalbių arba informuotų, kad reikės vertėjo. Dabar pilna komentarų ir „Rekvizituose“, ir tiesiogiai rašo, ir tikrai žeidžiančių žinučių gaunu, kad aš bloga gydytoja, nors net nematę, net nepažinę.
Dabar varo blogiausius komentarus, ir noriu labai padėkoti visiems, kurie tai priešpriešai sustiprinti rašo gerus komentarus – čia jau tokia ir vertybių kova. Vieni sako ačiū, kad yra įmonių, kurios laikosi vertybių, kiti – kokia tragiška daktarė, kokia baisi įstaiga, bet iš tiesų dauguma net nėra čia buvę“, – pasakojo vaikų ligų gydytoja.
Ypač nukenčia jauni specialistai
Visgi tiems, kurie tokį elgesį vertina kaip diskriminaciją, medikė turi paaiškinimą – rusakalbius pacientus klinika priims ir toliau, bet juos konsultuos tik šią kalbą gerai įvaldę kolegos.
„Jeigu reikia konsultacijos rusų kalba ir nebus vertėjo, bus pasiūlytas daktaras, kuris moka rusų kalbą. Kadangi aš kalbos nemoku ir ji netinka mano medicininėms konsultacijoms, aš renkuosi, kad pacientas atvyktų su vertėju.
Tikiu, kad ir vertėjai pamatys tą informaciją ir žinutes, gal atsiras žmonių, kurie teiktų tokias paslaugas nuotoliu ir galėtų padėti ne tik mums, bet ir visoms įstaigoms“, – vylėsi I.Plėštytė-Alminė.
Anot jos, jauni žmonės ir specialistai dažnai iš viso nešneka rusiškai, bet nemalonių komentarų iš rusakalbių jie vis tiek sulaukia.
„Tai kviečiasi į pagalbą kolegas iš kitų skyrių, slaugytojas, kas apskritai moka, prašo padėti. Tada kyla klausimas ir dėl duomenų apsaugos – be jokio parašo trečias asmuo klauso žmogaus sveikatos istorijos“, – svarstė medikė.
I.Plėštytė-Alminė neabejoja, kad jos parodytas pavyzdys įkvėps ir kitus kolegas gydytojus – esą žinučių ji jau gavo net ir iš kitų profesijų atstovų, kurie dėl prastų rusų kalbos žinių taip pat susilaukė neigiamų reakcijų ir nepasitenkinimo.
„Manęs klausia, kodėl aš neužsidėjau sau ant klinikos durų lentelės ir neparašiau, kad netekiu konsultacijų, o taip viešai paskelbiau. Net ir žinutėje parašyta, kad gal kiti daktarai išgirs, ir iš tiesų – sulaukiau labai daug žinučių iš medikų, kaip mes tave suprantame ir kaip sunku, kai nemoki rusų kalbos, o jos iš tavęs reikalauja. Ir aš manau, kad dalis vis tiek susimąstys“, – vylėsi ji.
Vaikų ligų gydytoja įsitikinusi – problema brendo jau kurį laiką, bet niekas nedrįso apie tai garsiau kalbėti.
„Lietuvoje yra daug kitataučių ir jau atėjo metas pasirūpinti vertėjais, kurie tikrai teiktų pagalbą. Daktaras neturi būti vertėjas“, – pabrėžė I.Plėštytė-Alminė.
Pasak jos, šiandien gerą praktiką turime su kurčnebyliais – vaizdo skambučių pagalba yra kalbamasi su vertėjais ir problemų nei pacientams, nei medikams nekyla.
Pasisakė ir ministrė
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė savo ruožtu tikino, jog pagalba ligoniams turėtų būti prieinama jų nediskriminuojant kalbos pagrindu. Kita vertus, pripažino ministerijos vadovė, medikai, nemokantys rusų kalbos, tokių konsultacijų teikti ir neprivalo.
„Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Lietuvoje yra paremtas žmogaus teisių principais. Ir tai yra labai svarbu. Tie principai įtvirtinti Paciento teisių ir žalos sveikatai įstatyme, kuris, aišku, turi vieną nuostatą – nediskriminuoti pacientų ir dėl kalbos“, – sakė ministrė.
M.Jakubauskienė pažymėjo, kad visi šalyje dirbantys medikai yra įsipareigoję paslaugas teikti lietuvių kalba. Užsienio kalba paslaugas suteikti gali tik tie medikai, kurią ją moka pakankamai gerai, akcentuoja ministrė.
„Medikai turi kalbėti valstybine kalba. Jeigu jie turi pakankamą gebėjimą ir kompetenciją konsultuoti pacientą užsienio kalba, tai yra puiku, pridėtinė vertė, tačiau medikas neturi įpareigojimo ir imperatyvo konsultuoti užsienio kalba pacientą, jeigu jis negali to kvalifikuotai padaryti ir suteikti tuo pačiu kokybiškos paslaugos“, – sakė ministrė.
„Visgi, jeigu gydytojas ar slaugytoja ar registratorius negali tinkamai pakonsultuoti paciento jo gimtąja kalba, tai (…) gydymo įstaiga turėtų pasiūlyti kitą specialistą, kuris gali kalbėti ta kita kalba, nes medikai yra išsilavinę ir paprastai moka daugiau negu vieną kalbą. Na o jeigu toje gydymo įstaigoje neatsiranda nei vieno (…), kuris galėtų kalbėti paciento gimtąja kalba, (…) tuomet reiktų pasiūlyti paslaugą kitoje gydymo įstaigoje“, – pridūrė ji.
SAM vadovės teigimu, kitose šalyse tokiu atveju pasitarnauja ir vertėjai.
„Toks sprendimas visai galimas daugelyje kitų šalių, kur migrantų srautai yra didesni ir pacientų, kalbančių kitomis kalbomis, net ne ES šalių kalbomis, yra žymiai daugiau, dalyvauja vertėjai arba kultūriniai mediatoriai“, – kalbėjo M.Jakubauskienė
Vis dėlto, ji tikino kol kas nematanti poreikių imtis pokyčių šioje srityje.
„Man atrodo, kad Paciento teisių ir žalos sveikatai įstatymas tą pakankamai aiškiai nustato, kad mes gerbiame žmogaus teises, taikome nediskriminavimo principą, kurį sveikatos priežiūros įstaigos savo gydymo įstaigos lygmenyje pakankamai gražiai ir tvarkingai gali įgyvendinti“, – sakė ministrė.
