„Visi žinome, kad dabartinių geopolitinių ir saugumo iššūkių akivaizdoje labai svarbu išlaikyti užsienio ir saugumo politikos nuoseklumą ir tęstinumą. Mes žinome, kad praėjusios kadencijos Seime siekiant to buvo bandoma pasirašyti politinių partijų susitarimą. Tačiau, kaip žinome, procesas buvo ilgas ir sudėtingas, nepavyko, nes nebuvo rasta bendro sutarimo dėl kai kurių dalykų“, – pristatydamas rezoliucijos projektą teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas.
Rezoliucijos tekste pabrėžiama būtinybė išlaikyti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos krypties ir prioritetų nuoseklumą, veiklos tęstinumą – tai laikoma valstybės gyvybiniu interesu geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
Dokumente apibrėžiama ir Lietuvos pozicija Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu – neišprovokuota ir neteisėta Maskvos karinė agresija kategoriškai smerkiama, kritikuojamas ir beprecedentis Rusijos kišimasis į kitų valstybių demokratinius procesus. Seimas įsipareigojo toliau remti Kyjivą bei akcentuoja, kad „vienintelė galima karo baigtis yra Ukrainos pergalė ir visiškas šalies teritorijos vientisumo atkūrimas, saugumo garantijų suteikimas“.
Taip pat žadama stiprinti sankcijas Rusijai, jos sąjungininkėms. Skiriamas dėmesys ir Baltarusijos klausimui – pažymima, kad Seimas visapusiškai remia demokratinę baltarusių opoziciją, siekia, jog kaimyninėje valstybėje įvyktų laisvi ir demokratiški rinkimai.
Rezoliucijoje Kinija įvardijama „esmine Rusijos agresijos prieš Ukrainą įgalintoja“, todėl pažymima jos grėsmė Lietuvos saugumui. Tad Seimas pasisako už partnerysčių su Indijos-Ramiojo vandenynų regiono valstybėmis puoselėjimą, tolesnį ekonominių, prekybinių, kultūrinių ryšių su Taivanu plėtrą.
Taip pat parlamentas nurodo, jog remia strateginių ryšių su Izraeliu puoselėjimą, patvirtina siekį kovoti su dezinformacija, norą stiprinti švietimą apie Holokaustą, komunistinių, nacistinių ir kitų totalitarinių režimų nusikaltimus. Dokumente – ir įsipareigojimas nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis „kovoti su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykanta“.
Rezoliucija parlamentas įsipareigojo „nuosekliai ir ambicingai“ didinti gynybos finansavimą, tam skiriant ne mažiau kaip 3,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, akcentuojama ir nuolatinės Vokietijos brigados Lietuvoje priėmimas, nepertraukiamo amerikiečių karių dislokavimo Lietuvoje siekis, rotacinis oro gynybos modelio įgyvendinimas.
Seimas naująja rezoliucija dar kartą solidarizuojasi su kartvelais, siekiančiais narystės euroatlantinėse struktūrose. Dokumente taip pat įsipareigojama visokeriopai stiprinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis, parlamentinį bendradarbiavimą su Vokietija, pažymima ir ryšių su Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalimis, Jungtine Karalyste bei Prancūzija svarba.
Kritika iš „valstiečių“, priminė anksčiau sunkiai kelią besiskynusią Sakartvelo rezoliuciją
Seimui pateiktą rezoliucijos projektą pasirašė 19 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų, tarp kurių ir URK pirmininkas R. Motuzas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, vicepirmininkai Juozas Olekas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, frakcijų seniūnai Remigijus Žemaitaitis, Linas Kukuraitis. Tiesa, parašo nepadėjo nė vienas Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas.
Pastarosios atstovas Ignas Vėgėlė pastebėjo, jog frakcija neturėjo galimybės susipažinti su pateiktos rezoliucijos turiniu. Tai, jog „valstiečiai“ liko paraštėse kritikavo ir Dainius Gaižauskas.
„Yra tam tikrų sakinių, dėl kurių reikalinga diskusija. Aš galbūt daugiau kreipiuosi į socialdemokratus, kurie vadovauja šiam Užsienio reikalų komitetui, o mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, neturime savo atstovo. Kai jūs priiminėjat rezoliucijas ir ypač tokias jautrias, ypač tokiu sudėtingu laikotarpiu, (...) jūs mūsų frakcijos nesiklausiate. Mes esame taip pat Seimo nariai, mes taip pat turime savo nuomonę“, – sakė D. Gaižauskas.
„Mes tikrai susilaikysime – ne dėlto, kad mes prieš, bet dėlto, kad išgirstumėte mus“, – tikino jis.
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas laikėsi kategoriškos pozicijos ir tikino, kad piliečiai tikisi kitokios užsienio politikos, nei vykdė praėjusioji Vyriausybė.
„Tęsti Landsbergio užsienio politiką, pražūtingą Lietuvai – tikrai nereikia. Žinokite, kas dabar atsitiko – tauta balsavo, kad ateitų kiti politikai, kurie vykdytų kitokią užsienio ir valstybės politiką, kuri nekenktų valstybei. Ką pamatėme po Sakaretvelo rezoliucijos – Landsbergis paruošė, įkišo valdantiesiems, tie atnešė ir bandė apginti. Taip atrodė ta rezoliucija. Dabar atnešama, kad reikia tai tęsti“, – piktinosi jis, primindamas gruodį sunkiai kelią Seime besiskynusią rezoliuciją dėl Sakartvelo.
Kaip skelbta anksčiau, gruodį teiktoje rezoliucijoje dėl Sakartvelo tam tikroms formuluotėms kritikos negailėjo dalis parlamento „aušriečių“, tad balsavimas dėl dokumento buvo nukeltas, o vėliau tekste buvusios pozicijos – sušvelnintos. Naujosios rezoliucijos tekste nurodoma, jog Seimas laikosi nuostatų, patvirtintų ankstesnėje rezoliucijoje dėl Sakartvelo europinės ateities.
Visgi, didžioji dauguma Seimo narių reiškė paramą komiteto pateiktai rezoliucijai.
„Tampa gražia tradicija, kad ateinantis naujas Seimas priima įsipareigojimą tęsti užsienio politiką, nes jeigu mes tų dalykų nesiimsime kaip tradicinio pereinamumo, tęstinumo, tai mes galime nueiti iki to, kad užsienio politika gali tapti skiriamuoju rinkimų kampanijos bruožu“, – kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.
Tačiau net ir remiantieji turėjo pastabų tam tikroms dokumento frazėms.
„Pritardamas pačiai rezoliucijai, tik vienas dalykas toje rezoliucijoje krenta į akis – kad Kinija įvardijama kaip tampanti vis didesne grėsme. Laikau, kad ji seniai grėsmė ir grėsmė ne tik Lietuvai, bet visam Vakarų pasauliui“, – savo ruožtu tikino konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis.
Už rezoliuciją balsavo 103 Seimo nariai. „Valstietis“ V. Ąžuolas bei jo kolega Rimas Jonas Jankūnas buvo vieninteliai, pasisakę prieš. Dar 10 parlamentarų balsuojant susilaikė.
Apie idėją teikti Seimui tvirtinti pastarąją rezoliuciją Eltai dar praėjusių metų pabaigoje užsiminė URK pirmininkas R. Motuzas. Anot socialdemokrato, patvirtinti tokį dokumentą skatina ir išsiskiriančios pozicijos tam tikrais užsienio politikos klausimais. Todėl, tęsė jis, rezoliucija yra kaip tam tikras saugiklis.
