Prezidentūra: kritinės infrastruktūros jūroje apsaugai svarbu imtis kompleksinių priemonių

2025 m. sausio 14 d. 10:00
Stiprinant kritinės infrastruktūros apsaugą Baltijos jūroje būtina imtis kompleksinių priemonių – ją sutvirtinti, griežtinti techninę ir teisinę kontrolę naftą gabenančiam Rusijos „šešėliniam laivynui“ bei plėsti remonto pajėgumus, sako šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.
Daugiau nuotraukų (1)
Paskutiniais mėnesiais fiksavus kabelių pažeidimus Baltijos jūroje, antradienį prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su NATO sąjungininkais Suomijoje ketina aptarti kritinės infrastruktūros apsaugos klausimus.
„Ten nesitikime galutinių sprendimų – esmė tame, kad problema yra tikrai kompleksiška ir kai kalbame apie kabelių nutraukimą, tai yra tik viena pusė. Realiai, jeigu mes pažiūrėsime paskutinius 13 mėnesių, 3 incidentai, kurie įvykę, yra įvykę su laivais, kurie apeinant sankcijas gabena krovinius, konkrečiai naftą ir tokiu būdu leidžia Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė prezidento patarėjas.
„Tas kompleksinis problemos sprendimas galbūt ir bus tikslas ne tik šito, bet ir ateinančių susitikimų“, – pridūrė jis.
Anot patarėjo, didesnis NATO laivų buvimas regione problemą spręstų tik iš dalies, kartu svarbu didinti infrastruktūros remonto galimybes.
„Prisideda ir kiti klausimai – kaip mes galėtume tą infrastruktūrą sutvirtinti, kad tas atsitiktinis laivo inkaro numetimas jos nesugadintų. Tai turi savo kainą“, – pabrėžė M. Česnulevičius.
„Galbūt galimi tam tikri apribojimai – ar tiems patiems laivams, kad mes būtume garantuoti, kad jie techniškai tvarkingi, kad personalas yra kompetentingas, ar jie galų gale apdrausti – tai reikėtų peržiūrėti per teisinius instrumentus turimus arba jeigu yra neaišku, kaip konkretizuoti tas taisykles, kurios šiuo metu palieka tam tikrą pilkąją zoną, galime ar negalime mes imtis sankcijų prieš šitus laivus“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Ž. Vaičiūnas: incidentai gali būti susiję su sinchronizacija
Vasario mėnesį Baltijos valstybėms ketinant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchronizuotis su Vakarų Europa, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neatmeta, kad tai gali būti kabelių nutraukimo Baltijos jūroje incidentų priežastis.
„Be abejo, tokie planai ir tokie bandymai pažeisti tokią infrastruktūrą platesnio paveikslo dalis. Akivaizdu, kad vyksta hibridinis karas ir tokia infrastruktūra yra ne šiaip sau pažeidžiama – ji yra pažeidžiama su labai aiškiu tikslu. Vienas iš tų tikslų gali būti kompromituoti Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.
Anot Ž. Vaičiūno, siekdama diskredituoti Lietuvos energetikos sistemą, Rusija nori parodyti, kad šalis nėra pasirengusi tokioms atakoms.
Švedijos visuomeninis transliuotojas pirmadienį taip pat pranešė, kad ant Lietuvą su Suomija jungiančio povandeninio elektros kabelio „Nordbalt“ jūros dugne aptikti inkaro vilkimo apgadinimo ženklai.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad šis incidentas įtakos elektros kainoms neturėjo ir, nors sudėtinga nustatyti tokių incidentų pasikartojamumą, pakartojo, kad Lietuva toliau stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą.
„Tuos planus vykdome, esame pasirengę, taip pat rengiamės galimoms grėsmėms“, – kalbėjo ministras.
„Be abejo, turime įvertinti, kad kabelis yra pakankamai ilgas, jis yra jūros dugne ir nuo kiekvieno atvejo neapsidrausime“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsijungimas nuo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – planuojamas vasario 9 dieną.
ELTA primena, kad pernai per Kalėdas nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis, jungiantis Suomiją ir Estiją.
Šalis jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“. Estijos ir Suomijos sistemų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ atlieka darbus ir bando surasti gedimo vietą Baltijos jūroje.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.
Pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu taip pat siūlė kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.
Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.