„Na, koalicijos visada šiek tiek pasistumdo, kaip sakant, užsiima jėgos ir valdžios kąsnį. Gal kiek turime per daug tų įtampų, bet tai jau Lietuvos vidaus politikos klausimai. Pagrindinė, aišku, atsakomybė už koaliciją – socialdemokratų. Tai didžiausia laimėtoja, kuri kol kas dar atrodo nelabai sugeba pasinaudoti savo laimėjimu“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad vos prisiekus naujajai centro-kairės Vyriausybei, valdančiosios daugumos gretose kilo įtampos, „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog „aušriečiai“ trauktis iš koalicijos, jeigu Seimui nebus pateikta jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus.
Pagal koalicinę sutartį, „Nemuno aušrai“ priklauso du Seimo vicepirmininko postai. Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad R. Žemaitaitis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos – šiuo metu politikas figūruoja poroje ikiteisminių tyrimų, o vienoje byloje dėl neapykantos kurstymo yra ir teisiamas.
Visgi, R. Žemaitaitis nesitraukė nuo savo pozicijos ir akcentavo – panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų nebeliko. Netrukus jis ėmė svarstyti, jog „Nemuno aušra“ galėtų reikšti pretenzijas ir į demokratams „Vardan Lietuvos“ deleguotą Seimo pirmininko poziciją.
R. Žemaitaitis kartojo, jog dar prieš pasirašant koalicinę sutartį valdančiosios daugumos lyderiai sutarė, jog vienas iš Seimo vadovybės postų atiteks jam.
Žurnalistų klausiamas apie tariamą susitarimą, premjeras Gintautas Paluckas neatskleidė, ar išties su R. Žemaitaičiu ir S. Skverneliu buvo sutaręs tokias postų dalybas.
Tuo metu antradienį Seimo pirmininkas pripažino – koalicijos partneriai buvo aptarę R. Žemaitaičio galimybes tapti parlamento vicepirmininku. Tiesa, „Vardan Lietuvos“ lyderis pabrėžė – nuo tada, kai įvyko pastarieji žodiniai susitarimai, situacija gerokai pasikeitė.
„Pažadėta, kad turės dvi pozicijas. Taip buvo sutarta. Ir vienoje iš pozicijų galėtų būti Remigijus Žemaitaitis. Tokios kalbos buvo, tokie svarstymai buvo. Bet aplinkybės pasikeitė“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Reaguodamas į tai, R. Žemaitaitis Eltai teigė, jog „Nemuno aušra“ pavasario sesijos pradžioje gali pasiūlyti nebūtinai jo kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus.
Klausimą dėl R. Žemaitaičio pretenzijų į Seimo vicepirmininko postą valdantieji žadėjo toliau spręsti koalicinės tarybos rėmuose.
D. Grybauskaitė: dabartinėje geopolitinėje situacijoje Lietuvos laisvė vėl gali būti testuojama
Minint Sausio 13-ąją, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina nepamiršti kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę, nes, anot jos, laisvė vėl gali būti testuojama. Visgi, ji tikina, kad valstybėje visada atsiras žmonių, kurie tokiose situacijose priimtų ryžtingus sprendimus.
„Pirmiausia tai yra mūsų didžios ir drąsios istorijos dalis, kurios negalime pamiršti, tą ir darome. Tuo labiau, dabartiniais geopolitiniais laikais, kada ta laisvė gali vėl bet kada būti testuojama“, – pirmadienį žurnalistams Seime teigė D. Grybauskaitė.
„Laisvę reikės vėl ginti ir priimti sprendimus. Ar gebėsime? Tačiau turėsime padaryti sprendimą ir manau, kad visada atsiras žmonių, kurie gebės tai daryti“, – pridūrė ji.
Tuo metu reaguodama į Rusijos išsakytus teritorinius grasinimus Lietuvai, kadenciją baigusi prezidentė tikina, kad tokių pareiškimų nereikia bijoti.
„Mes matome šios kaimynės agresyvią elgseną visų aplinkinių savo kaimynių atžvilgiu (...) Ši kaimynė, deja, nenori turėti draugiškos aplinkos, nori kariauti, nori jėga demonstruoti savo kaimynystę. Mes tai žinome, išmokome gyventi tokioje aplinkoje ir tų grasinimų seniai nebijome“, – dėstė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Kaliningrado valdžios sprendimą pakeisti Tolminkiemyje esančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimą įvardijo dar vienu Rusijos bandymu perrašyti istoriją.
„Kas bus toliau? Knygų deginimas? Rusijos sprendimas pervadinti lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui skirtą muziejų yra dar vienas nepriimtinas bandymas perrašyti istoriją“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ rašė G. Nausėda.
„Nors senųjų Mažosios Lietuvos, dabar priklausančios vadinamajai Kaliningrado sričiai, gyventojų jau seniai nebėra, paskutiniai ten esantys lietuviškos kultūros ženklai turi būti saugomi. Kad ir kaip Rusija stengtųsi, Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu!“ – pabrėžė prezidentas.
Panašiai apie tai kalbėjo ir kultūros ministras Šarūnas Birutis. Anot jo, šiuo metu atsakingos institucijos svarsto, kokių atsakomųjų veiksmų galima būtų imtis toliau.
Kaliningrado valdžios sprendimu pakeistas Tolminkiemyje esančio memorialinio K. Donelaičio muziejaus pavadinimas. Tai antradienį pranešė LRT televizija. Skelbiama, jog nuo šiol įstaiga vadinsis Literatūriniu muziejumi.
Nors, televizijos žiniomis, bažnyčioje-muziejuje esantis poeto kapas nebus liečiamas, ateityje sumažės Mažajai Lietuvai ir pačiam K. Donelaičiui skirtų ekspozicijų. Kultūros ministerijos teigimu, dėl šio įvykio buvo kreiptasi į Lietuvos konsulatą Kaliningrade.
Nurodoma, kad pastarąjį sprendimą dėl 1970 m. įkurto muziejaus pavadinimo pakeitimo priėmė Kaliningrado srities Kultūros ir turizmo ministerijai pavaldi įstaiga. Taip esą siekiama kuo labiau sumažinti lietuvybės mastą šioje apskrityje.
Kristijonas Donelaitis buvo XVIII a. lietuvių, evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Svarbiausiu jo kūriniu laikoma poema „Metai“, parašyta apie 1760–1775 m.
