Gal ir tokie pranešimai bus skelbiami valstybės institucijų interneto svetainėse, jei bus pasekta teismų pavyzdžiu?
Neaišku, ar teisėjus, ar Kauno teismo raštininkus ištiko toks proto aptemimas, kai nuosprendyje už šnipinėjimą jau nuteistas A.Paleckis dėl kažkokių sumetimų įvardijamas kaip A.P., inicialais paslėpta ir kitų asmenų, taip pat istorinių, tapatybė.
Dar gražiau, kai net vietoj Seimo komiteto pavadinimo ar Seimo nario pareigų rašoma „duomenys neskelbtini“.
Toks teismo nuosprendžio tekstas privertė krūpčioti net gana santūrų europarlamentarą, buvusį Konstitucinio teismo pirmininką D.Žalimą, pavadinusį tokį nuasmeninimą absurdu ir sveiku protu nesuvokiamu reiškiniu.
Nieko nuostabaus, kad profesorius savo studentams sugalvojo užduotį: „Teismo nuosprendyje nurodyti laisva tautos valia renkami atstovai, bendrai vadinami „duomenys neskelbtini“. Sakykite, kas tai? Atsakymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste.“
Nors daug kas baksnojo pirštais į Kauno apylinkės teismą, panašių perlų apstu. O pradžią tokiems absurdams davė ne kas kitas, kaip Aukščiausiasis teismas, kuris dar 2005 metais besibylinėjančius tuomečius Seimo pirmininką A.Paulauską ir parlamentarą V.Mazuronį įvardijo kaip A.P. ir V.M.
Galiausiai, prisidengusi asmens duomenų apsauga, pavardžių slėpimą įteisino Teisėjų taryba. Tarsi nebūtų daugybės Konstitucinio teismo nutarčių, kuriose aiškiai teigiama, kad nusikaltimus darantys žmonės negali tikėtis savo privatumo apsaugos.
Beje, Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose iki šiol rašomos pareiškėjų pavardės.
Tiesa, yra besidžiaugiančių tokiais teismų sprendimų tekstais – tai kryžiažodžių ar šaradų gerbėjai. Jie gali nuo ryto iki vakaro šifruoti nuosprendžius.
O progresuojant duomenų slėpimo ligai gali ateiti laikas, kai ir apie prezidento G.N. auginamą šunelį Grikį bus rašoma tiesiog G. arba „duomenys neskelbtini“.
