N. Maslauskienė kaip liudytoja penktadienį buvo apklausta R. Žemaitaičio baudžiamosios bylos posėdyje, politikas yra kaltinamas neapykantos kurstymu prieš žydus ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams.
Kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius yra minėjęs, kad Seimo narys nurodė, kad žydai vykdė Holokaustą prieš lietuvius, nurodė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė žydai, o ne naciai.
„Buvo Holokaustas žydų, bet dar didesnis holokaustas lietuvių buvo Lietuvoje! Jei mūsų juokdariai politikai Izraelyje atsiprašinėja žydų, tai kada žydai atsiprašys mūsų?“, – R. Žemaitaičio įrašus yra citavęs J. Laucius.
Liudytoja N. Maslauskienė teisme davė parodymus ir paneigė politiko samprotavimus.
„Šiame posėdyje buvo aptartas mano straipsnis, kuriame aš nagrinėjau Lietuvos komunistų partijos sudėtį 1940–1941 metais, kuriuo tariamai rėmėsi Žemaitaitis, teigdamas, kad Lietuvos žydai, taip pat ir žydai komunistai aktyviai okupuojant, sovietizuojant Lietuvą, aktyviai dalyvavo represijose. Šiame teismo posėdyje aš paneigiau tokius teiginius, kadangi mano straipsnyje apskritai represijų tema nėra nagrinėjama, nebuvo nagrinėjama represinėse struktūrose dalyvavusių žmonių tautinė sudėtis“, – po posėdžio žurnalistams sakė N. Maslauskienė.
Istorikė teigia, kad savo straipsnyje „Lietuvos komunistų sudėtis 1940 m. spalio–1941 m. birželio mėn.“, kuriuo rėmėsi R. Žemaitaitis, nagrinėjo Lietuvos komunistų partijos sudėtį, per posėdį paaiškino, kaip kito Komunistų partijos sudėtis.
„Paaiškinau, kad žydai toli gražu nebuvo ta tautinė grupė, kuri dominavo Lietuvos komunistų partijoje, o dėl politinių procesų 1940–1941 m., pirmiausia taip vadinamo komunistų gretų valymo jų vaidmuo ir įtaka partijoje gerokai sumenko. Nėra istorinių duomenų, nėra dokumentų, kurie pagrįstų teiginį, kad žydai buvo pati aktyviausia su okupantais kolaboravusi tautinė grupė Lietuvoje, kad žydai, lyginant su kitomis gyventojų grupėmis, tautinėmis grupėmis, labiausiai prisidėjo prie okupacijos, aneksijos ir sovietizavimo“, – sako Lietuvos ypatingajame archyve dirbusi istorikė.
Ji pabrėžia, kad jos, kaip istorikės, nuomone, atsakomybė už Lietuvos okupaciją, aneksiją, sovietizaciją tenka Sovietų sąjungos valdžiai, o vietos gyventojai, įvairių tautybių komunistai prisidėjo prie okupacinio režimo, su juo kolaboravo.
„Išskirti žydų tautinę grupę nėra jokio pagrindo, kaip aktyviausiai kolaboravusią su režimu arba aktyviausiai dalyvavusią represijose prieš Lietuvos gyventojus“, – sako N. Maslauskienė.
Pasak jos, žydų skaičius Lietuvos komunistų partijoje kito. 1941 metų birželį, kuomet Lietuva buvo okupuota, žydai Lietuvos komunistų partijoje sudarė per 30 proc. Vėliau šis skaičius siekė vos 16 proc.
„Su okupacine valdžia kolaboravo įvairių tautybių asmenys, tai susiję su politine, idealogine nuostata“, – mano istorikė.
Penktadienį vykęs teismo posėdis R. Žemaitaičio byloje buvo pirmasis po to, kai praėjusių metų gruodį Seimas panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę. Jei parlamentas nebūtų panaikinęs R. Žemaitaičio imuniteto, teismo procesas negalėtų būti tęsiamas.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.
Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.
Pagal kaltinamąjį aktą, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
Anot prokuratūros, Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.
Prokuroras Justas Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai.
R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta.
Pirčiupių žudynės įvykdytos 1944 m. birželio 3 d., kai nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Diversines užduotis vykdžiusiam Raudonosios armijos būriui nukovus 6 vokiečių kareivius, nacių kariškiai, reaguodami į tokius veiksmus, apsupo Pirčiupių kaimo dalį, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino.
Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.
2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.
Seimo nario priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų sulaužusios R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.
