Devynioliktojo amžiaus viduryje Londone gyvenęs Karlas Marxas su nuostaba pastebėjo, kad Britanijoje galima nusipirkti penkių šimtų rūšių plaktukų. Mintis erdvi: K.Marxas ir plaktukai, tai yra komunistų manifestas ir pramonės revoliucija su visais proletariato judėjimais, nepasotinamas buržuazijos godulys ir nuolatinis socialinės nelygybės dirgiklis. Tik ką man su ta mintimi daryti? Priminti ar pasmerkti komunistines idėjas? O gal man reikia tiek plaktukų? Niekam nereikia tiek plaktukų. Jeigu norėsi užmušti mielą senutę, įsigysi kirvį, kam tau plaktukas? (Čia gudri užuomina apie kultūrą, kurią vartoti Lietuvoje beveik uždrausta.)