Ministrai aptarė saugumo situaciją regione, sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai, padėtį Sakartvele bei Baltarusijoje.
Susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė Lietuvos ir Latvijos dvišalio bendradarbiavimo bei aktyvaus darbo su sąjungininkais svarbą stiprinant regiono saugumą. K. Budrys akcentavo būtinybę ir toliau didinti investicijas į gynybą, gerinti karinį mobilumą tarp Baltijos šalių. Pasak ministro, dabartiniai saugumo iššūkiai ir grėsmės reikalauja kuo glaudesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo ir Šiaurės-Baltijos šalių aštuoneto regioninės integracijos.
Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą eigą ir paramos poreikį. K. Budrys akcentavo, kad spaudimas Ukrainai dėl taikos derėtis iš silpnojo pozicijos yra nepriimtinas. Pasak ministro, norint kuo greičiau pasiekti ilgalaikę taiką, reikia stiprinti Ukrainą.
„Lietuva ir Latvija yra vienos aktyviausių Ukrainos rėmėjų. Turime užtikrinti, kad sąjungininkų parama Ukrainai nemažėtų, o bendras strateginis Vakarų tikslas būtų tvari ir ilgalaikė taika. Taip pat svarbu užtikrinti nuoseklią politinę paramą Ukrainos narystei ES ir NATO“, – kalbėjo ministras.
K. Budrys su B. Braže aptarė situaciją Sakartvele. Užsienio reikalų ministras teigė, kad geriausia išeitis iš gilios šalyje susiklosčiusios krizės – nauji parlamento rinkimai, jis taip pat ragino išplėsti paramą Sakartvelo pilietinei visuomenei, pasisakančiai už šalies integraciją į ES. Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, stiprėjant Rusijos įtakai Pietų Kaukaze tik didės grėsmės viso regiono saugumui.
Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai aptarė sausio pabaigoje Baltarusijoje vyksianti Lukašenkos pasiskyrimo į pareigas renginį. Ministro teigimu, svarbu remti demokratines Baltarusijos jėgas, nes stabili ir demokratinė Baltarusija yra bendras Europos interesas. K. Budrys taip pat pažymėjo, kad Baltarusijos režimo tarptautinės atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus lieka prioritetiniu tikslu.
K. Budrys su B. Braže taip pat aptarė poreikį griežtinti sankcijų Rusijai politiką.
„Matome Rusiją kaip tiesioginę, ilgalaikę grėsmę. Privalome plėsti esamas ir įvesti naujas, tikslines ir Rusijos ekonominiam potencialui skausmingas sankcijas, koordinuotais veiksmais užkirsti kelią jų apėjimui, stiprinti Rusijos ir Baltarusijos tarptautinę izoliaciją ir vieningai siekti atskaitomybės“, – susitikime kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
