„Aš turiu karinį patarimą savo elektroniniame pašte. Tai man sunku pasakyti, kas yra oficialus karinis patarimas: ar turi būti įrištas, įsegtas – aš nežinau. Bet, man atrodo, jis yra akivaizdus“, – pirmadienį Seime surengtos spaudos konferencijos metu teigė L. Kasčiūnas.
„Kariuomenės vadas yra apsakęs, kad tai atriš rankas – tai ir yra karinis patarimas“, – pridūrė jis.
Todėl opozicijai priklausantis politikas ragina valdančiuosius parengti pasitraukimo iš Otavos konvencijos planą.
„Gerai, kad diskusija prasidėjusi, bet dabar jau ateina turbūt laikas nebe tik klausimo diskusijai, bet ir (laikas – ELTA) aiškiam veiksmų planui“, – pabrėžė konservatorius.
Jei valios trauktis iš konvencijos neatsiras, rinks gyventojų parašus
Visgi, jeigu Krašto apsaugos ministerija (KAM) nepradės pasitraukimo iš šios konvencijos proceso, L. Kasčiūnas tikina inicijuosiantis gyventojų parašų rinkimą, kad Seimas imtųsi šį klausimą svarstyti.
„Jeigu bus buksavimas ir valios neatsiras, tai (...), matyt, tas suomių pratimas, kai piliečiai kreipiasi į valstybę, institucijas – tai galime šią iniciatyvą pakartoti ir Lietuvoje“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad 50 tūkst. Rinkimų teisę tuirinčių piliečių gali teikti Seimui svarstyti įstatymo projektą.
Diskusiją dėl Lietuvos pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos anksčiau teigė palaikanti krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Visgi ministrė tikino dar laukianti karinio patarimo.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino pritariantis pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
„Jeigu yra politinė valia tai padaryti, aš tiktai už, nes tai mums atriša rankas“, – sakė R. Vaikšnoras.
D. Šakalienė ragina turėti bendrą strategiją, o ne pijariškai iššokti
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad prieš priimant sprendimus dėl priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimo – būtina šį sprendimą visų pirma išdiskutuoti su kitomis regiono valstybėmis. Todėl ministrė akcentuoja, kad žingsnis trauktis iš konvenijos neturėtų būti skubotas.
„Mes turime nesurišti sau rankų, mes turime neriboti galimybių savo kariuomenei, todėl, kad priešo kariuomenė naudoja viską, jokių susitarimų nesilaiko“, – pirmadienį žurnalistams teigė D. Šakalienė.
„Tačiau kalbant apie konkrečias konvencijas, mes turime įsivertinti du dalykus – kiek tai mums konkrečiai reikalinga, ir antras dalykas, vis dėlto su savo kolegomis ir kaimynais taip pat dirbti bendrai“, – akcentavo ji.
Dėl to ministrė tikina ketinanti tęsti pokalbius šia tema su Baltijos ir Šiaurės šalių gynybos ministrais.
„Mes sutarėme, kad tęsime tuos pokalbius Baltijos ir Šiaurės šalių formatu – kas turime sieną su Rusija. Nes iš tiesų mums labai svarbu turėti bendrą politiką ir dėl strateginės ambivalencijos, kad šiek tiek duotume neapibrėžtumo mūsų priešui“, – pabrėžė D. Šakalienė.
„Yra skirtingos nuomonės – vieni yra labiau už, kiti dvejoja, nes nemato tam techninio poreikio. Tai dėl to, aš manau, kad mes kaip tik ir turėtume visi ramiai pasitarti“, – akcentavo ji.
Todėl D. Šakalienė pabrėžia, kad prieš priimant sprendimus nereikėtų skubėti.
„Čia nėra tikslas pijariškai iššokti kuo greičiau, čia yra tikslas turėti bendrą strategiją, kad mes galėtume turėti vienybę, kuri mums yra labai svarbiu ir į kurią taip aktyviai kėsinasi tiek Rusija, tiek Kinija. Tai vieningi, sisteminiai sprendimai yra mūsų prioritetas“, – pabrėžė ministrė.
Ministrė taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių priešpėstinių minų Otavos konvencija, jos žiniomis, net nedraudžia.
„Minos yra labai skirtingos – yra tos „kvailos“ minos ir yra tos minos, kurios yra valdomos nuotoliu. Tai kalbant apie valdomas nuotoliu, (...) kai kurių kitų kariuomenių vadų vertinimu, ta interpretacija yra, kad jos netgi neprieštarauja Otavos konvencijai ir jas ir dabar galima sėkmingai naudoti“, – atkreipė dėmesį D. Šakalienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, vis dar laukiama oficialaus karinio patarimo.
„Oficialus karinis patarimas nėra duotas, nes elektroniniu paštu atsiųstas draftas nėra oficialus karinis patarimas“, – akcentavo ji.
G. Paluckas pasitraukimui pritaria
Premjeras Gintautas Paluckas mano, kad Lietuva turėtų pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
„Šį klausimą nagrinėja Krašto apsaugos ministerija kartu su užsienio reikalų ministru, tai tikrai jį išspręs. Mano įsitikinimu, (Lietuva – ELTA) turėtų iš jos pasitraukti“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė G. Paluckas.
Ministras pirmininkas nurodė, jog šio klausimo susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda metu neaptarė.
Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.
Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.
Pernai Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Galutinai iš šios konvencijos Lietuva pasitrauks nuo kovo. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties, neliks ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.
1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos įsipareigojo nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
