2024-uosius žmonės vertina geriau, nei atsiliepdavo apie ankstesnius ketverius metus, bet jų optimistinės nuotaikos dar nepasiekė piko, stebėto ikipandeminiais metais.
Dabar 36 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad jiems asmeniškai 2024-ieji buvo sėkmingi, tokios nuomonės apie 2018 metus laikėsi 39 proc. apklaustųjų, o optimizmo rekordas buvo pasiektas 2019 m., kai sėkmingais metus vadino 43 proc. žmonių.
Panaši nuotaikų kreivė stebima ir tarp pesimistiškai nusiteikusių žmonių.
Nesėkmingus asmeniškai 2024-uosius pavadino 17 proc. apklaustųjų, vadinasi, optimistų 19 proc. daugiau nei pesimistų, o stebint viso dešimtmečio raidą matyti, kad mažiausiai pesimistinių vertinimų vėl buvo prieš pandemiją 2018 ir 2019 metais – atitinkamai 13 ir 10 proc.
Praėjusių metų apklausa parodė, kad žmonių nuotaikos pagerėjo ir lyginant su jau kiek optimistiškiau vertintais 2023 m. Tada asmeniškai sėkmingais metus vadino 33 proc., o nesėkmingais – 22 proc. gyventojų.
Atlyginimai kyla, bet jie ne mažiau augo ir užpernai, infliacija taip pat pastaruoju metu mažėja, tiktai geopolitinės grėsmės, ko gero, turbūt net dar padidėjo. Regis, turėjo išaugti ir žmonių nuovargis dėl nesibaigiančių pasaulinių negandų, tačiau kartu gal imta apsiprasti su į gera nesikeičiančia padėtimi.
Kas lėmė, kad 2024-ieji vis dėlto geriau vertinami nei 2023-ieji?
Sociologai mano, kad tai gali būti susiję su pernai vykusiais trejais rinkimais. Politikai dosniai dalijo geresnio gyvenimo pažadus, atsibodusią kritiškai vertintą valdžią pakeitė žmonių pasirinktos politinės jėgos.
Optimizmas ūgtelėjo ir per ankstesnius rinkimus, ne išimtis ir pastarųjų įtaka.
Paprastai kaip asmeniškai sėkmingus metus vertina gerokai daugiau žmonių nei taip atsiliepia ir apie šalies padėtį: 19 proc. apklaustųjų atsakė, kad Lietuvai 2024-ieji buvo sėkmingi, ir net 31 proc. – kad nesėkmingi. Bet akivaizdus ir ryšys – kuo daugiau asmeninio optimizmo, tuo optimistiškesnis požiūris į šalies gyvenimą.
Vėl geresniais laikyti ikipandeminiai 2018-ieji ir 2019-ieji, taip pat po gilios 2009-ųjų ekonominės krizės ūkio atsigavimu pasižymėjęs 2014–2016 metų laikotarpis.
Tačiau, palyginti su 2023 m., pernai šalies vertinimų rodiklis aiškiai pagerėjo, o su dar ankstesniais pora metų – netgi smarkiai: dabar 6–13 proc. daugiau teigiamų vertinimų.
Metai po metų kartojasi tie patys vertinimų dėsningumai. Labiausiai negatyvūs būna kaimų ir mažų miestelių gyventojai, pensininkai, bedarbiai, mažiausias pajamas gaunantys asmenys.
Optimistiškiausi – jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys, didžiausias pajamas (per 2000 eurų) gaunantys žmonės.
Apklausos rodo, kad jeigu žmogus metus nesėkmingais vadina ir sau, ir šaliai, paprastai pesimistiškai žvelgia ir į ateitį.
Dabar tikinčių, kad šie metai Lietuvai bus sėkmingesni nei 2024-ieji, daugiausia nuo 2019-ųjų ir 3 proc. daugiau nei 2023 m.
Bet visuomenės lūkesčiai vis dar menkesni nei viltingiausiu 2016–2018 metų laikotarpiu, kai šalies sėkmės kitais metais tikėjosi 27–33 proc. apklausų dalyvių.
Lietuvai blogesnių nei pernai šių metų nuojauta apėmusi 28 proc. žmonių, vadinasi, 6 proc. daugiau pesimistų negu optimistų.
Vis dėlto šis negatyvus rodiklis per metus sumažėjo 9 proc., o per porą metų – net 17 procentų. Didžiausia visuomenės dalis (apie 40 proc.). mano, kad šalies gyvenimas šiemet nei pagerės, nei pablogės.
Atkreipia dėmesį, kad pasauliui 2024 m. vadina sėkmingais mažiau, o nesėkmingais daugiau lietuvių nei savo šaliai. Analogiškai žvelgiama ir į šiuos metus.
Visam pasauliui kaip sėkmingus 2024 m. vertino vos 9 proc. lietuvių – net 10 proc. mažiau kaip Lietuvai. O nesėkmingais pasauliui juos pavadino pusė visų apklaustųjų.
Šių metų Lietuvos gyventojų prognozės pasauliui kiek geresnės, bet irgi prastos: sėkmingų metų tikisi 17 proc. žmonių, o nesėkmingų – 33 procentai. Lietuvai geresnius metus numato daugiau lietuvių, nors pesimistiniai vertinimai ir viršija optimistinius.
Turbūt šį Lietuvos ir pasaulio vertinimų skirtumą galima paaiškinti tuo, kad mes tik jaučiame geopolitines grėsmes, bet realiai šalies gyvenimas dar teka įprasta vaga.
Tuo metu iš pasaulio ateina prastos žinios apie ne vieną valstybę ištikusią politinę krizę, stabilumo silpnėjimą, prastėjančią ekonominę padėtį, augantį politinį visuomenių susipriešinimą.
Prancūzijoje – politinė krizė, politinis valdžios silpnumas bado akis dar ir ekonominį sunkmetį vis išgyvenančiai Vokietijai, o tai – svarbiausios ES šalys.
Lietuviai jautrūs ir posovietinės erdvės valstybėms, o Sakartvelas išsuko iš europinio kelio, šalies ateitis miglota.
Iš Ukrainos ateina žinios, kad rusai vis giliau skverbiasi į jos teritorijas ir perspektyvos laimėti šį karą menksta.
Taigi pasaulio negandos sėja nerimą Lietuvoje, kuri išlieka stabili, bet žmonės bijo, kad maža mūsų valstybė gali pajėgti neilgai išlikti saugi sala.
