Naujienų portalas Lrytas primena, kokių ryškių asmenybių netekome jau besibaigiančiais 2024-aisiais.
Nijolė Sadūnaitė
Pavasarį pasirodė skaudi žinia – kovo 31 dieną, eidama 86 metus, mirė disidentė ir vienuolė Nijolė Sadūnaitė (1938–2024). Ji buvo viena iš ryškiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjų.
N.Sadūnaitės gyvenimo kelias buvo kupinas iššūkių. 1956 m. ji įstojo į Panevėžyje nelegaliai veikusį Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną.
Kunigui Juozui Zdebskiui pasiūlius, N.Sadūnaitė nuo 1974 m. pradėjo dauginti ir platinti žymiausią 1972–1989 m. pogrindyje nelegaliai leistą leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, kuris informavo visuomenę apie Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje, skatino žmogaus teisių judėjimą.
1974 metais sovietinis saugumas užklupo N.Sadūnaitę savo bute rašymo mašinėle spausdinant 11 „LKB kronikos“ numerį ir ją sulaikė. Visgi kalta ji nesijautė, todėl neatsakinėjo į tardytojų klausimus, atsisakė advokato, neišdavė kitų „LKB kronikos“ bendražygių.
1975 m. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas N.Sadūnaitei skyrė 3 metų laisvės atėmimo ir 3 metų nutrėmimo bausmę. Slaptame teismo posėdyje N.Sadūnaitės pasakytas paskutinis žodis tapo nepalaužiamos kovos už žmogaus teises pavyzdžiu.
Iš tremties N.Sadūnaitė paleista 1980 metais. Grįžusi į Lietuvą ji vėl įsitraukė į „LKB kronikos“ leidybą: rinko žinias, redagavo ir daugino leidinį, gabeno jį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus.
Besislapstydama N.Sadūnaitė 1983 metais parašė atsiminimus ir juos sėkmingai perdavė į Vakarus, kur jie buvo publikuoti lietuvių išeivių spaudoje, išversti į užsienio kalbas, o 1985 metais Čikagoje išleisti atskira knyga „KGB akiratyje“.
1987 metų rugpjūčio 23 dieną N.Sadūnaitė su Lietuvos laisvės lygos nariais Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir kitais disidentais surengė pirmąjį viešą valdžios nesankcionuotą mitingą Vilniuje prie A.Mickevičiaus paminklo, kuriame pirmą kartą viešai buvo pasmerkti Vokietijos ir SSRS 1939 metų rugpjūčio 23 dieną ir rugsėjo 28 dieną pasirašytų sutarčių (Molotovo-Ribbentropo paktas) slaptieji protokolai.
N.Sadūnaitė, kaip „antisovietinių pažiūrų Katalikų Bažnyčios autoritetas“, buvo sekama iki pat KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo 1991 metais.
Už ilgametę kovą už žmogaus teises N.Sadūnaitė buvo apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.).
Šių metų pavasarį jau po mirties N.Sadūnaitei skirtas aukščiausias Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.
N.Sadūnaitė palaidota sostinės Verkių kapinėse.
Gediminas Kirkilas
Mažiau nei po mėnesio, šių metų balandžio 20 dieną, Lietuva neteko dar vienos ryškios politinės asmenybės – mirė buvęs premjeras, ilgametis politikas Gediminas Kirkilas (1951–2024). Jam buvo 72-eji.
Portalo Lrytas žiniomis, po atlikto skrodimo paaiškėjo, kad G.Kirkilas patyrė insultą. Žinia apie ilgamečio politiko mirtį visiškai sukrėtė jo bendražygius ir bičiulius – pasak jų, G.Kirkilas niekada nesiskundė savo sveikata, dar kelios dienos iki mirties žaidė lauko tenisą, prieš pat mirtį lankėsi ir Seime vykusioje konferencijoje.
Į politiką G.Kirkilas patraukė 1978 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) pirmininko pavaduotoju, laikinai buvo ir partijos pirmininku. 2001 metais tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariu ir vienu ryškiausių šios politinės jėgos veidu.
2017 metų lapkritį įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP), kuri vėliau tapo Lietuvos regionų partija.
1992–2020 metais G.Kirkilas buvo Seimo nariu. 2004–2006 metais ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. 2006–2008 metais G.Kirkilas užėmė ministro pirmininko pareigas.
G.Kirkilo politiniai darbai buvo pripažįstami ne tik Lietuvoje, kur jis 2003 metais buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, o 2004-aisiais – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžių.
G.Kirkilas yra gavęs apdovanojimų iš Lenkijos, Estijos, Ispanijos, Belgijos ir kitų valstybių.
Apie jį atsiliepę politikai negailėjo G.Kirkilui gražių žodžių – jis vadintas tikru patyrusiu politikos vilku, gebėjusiu suvienyti ir prie vieno stalo susodinti net aršiausius oponentus.
G.Kirkilui surengtos valstybinės laidotuvės. Jo palaikai atgulė Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Sigutis Obelevičius
Vasaros pabaigoje pasirodė žinia, jog rugpjūčio 11 dieną po sunkios ligos mirė buvęs Anykščių rajono meras, gamtininkas Sigutis Obelevičius (1959–2024). Jam buvo 65-eri.
S.Obelevičius 2007–2011 m. ir 2011–2015 m. ėjo Anykščių rajono mero pareigas – jis buvo ilgiausiai tokiose pareigose dirbęs Anykščių rajono vadovas, taip pat ne vienerius metus buvęs ir mero pavaduotoju.
Priklausė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD).
Paskutiniu metu jis buvo Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys, tačiau paskutinius gyvenimo metus iš aktyvios politikos buvo atsitraukęs.
S.Obelevičius taip pat buvo Lietuvos gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas, Lietuvos dendrologų draugijos tarybos narys, Lietuvos mikologų draugijos narys, Lietuvos retųjų augalų pažinimo ir globos klubo „Medumėlė“ tarybos narys.
Šalia Traupio mokyklos 1989 m. jis įkūrė mokyklos botanikos sodą. S.Obelevičius – apie 300 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių autorius.
2001 m. S.Obelevičius gavo Valdo Adamkaus premiją už aplinkosauginę veiklą.
Politikas palaidotas Traupio kapinėse, Anykščių rajone.
Milda Vainiutė
Rugsėjo 13 dieną mirė ekspremjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje dirbusi teisingumo ministrė ir buvusi Seimo kontrolierė, teisininkė Milda Vainiutė (1962–2024). Jai buvo 61-eri.
Dabartinio Seimo vadovo, tuometinio premjero S.Skvernelio Ministrų kabinete M.Vainiutė dirbo 2016–2018 metais, tuomet ėjo teisingumo ministrės pareigas. Iš posto ji pasitraukė pati. 2018–2021 metais ji dirbo Seimo kontroliere.
2003–2009 m. M.Vainiutė dirbo prezidento V.Adamkaus patarėja teisės klausimais, buvo prezidento kanceliarijos vyriausioji konsultantė prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmosios kadencijos metu.
Draugiškus ryšius su M.Vainiute Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S.Skvernelis palaikė iki pat jos mirties, kartu jie darbavosi ir partijoje. Pasak S.Skvernelio, teisininkei stipriai sušlubavo sveikata.
„Palaikėm ryšį, ji buvo mūsų bendruomenės, partijos narė. Nežinau, ar galiu kalbėti, bet netikėtai susirgo. Labai greitai pasibaigė taip tragiškai. Turbūt per porą mėnesių“, – apie buvusios ministrės mirties priežastį užsiminė S.Skvernelis.
M.Vainiutei politikas negailėjo gražių žodžių – tikino, kad tokių žmonių kaip ji šiandien sutiksi retai.
„Tai buvo teisės profesorė, tikrai stipri teisininkė, neįtikėtinai kuklus, mandagus, kultūringas, geras žmogus. Turbūt gyvenime nėra nieko įžeidusi ar balsą pakėlusi.
Kaip pirmosios mano Vyriausybės nare aš galiu tik ja pasidžiaugti. Tai neįtikėtino kuklumo ir padorumo žmogus. Mums irgi netikėta – nors žinojau daugiau (apie jos būklę, – aut.past.), galvojau, kad tai įvyks gerokai vėliau. Liūdna, kad taip greitai“, – portalui Lrytas sakė S.Skvernelis.
M.Vainiutė palaidota Antazavės kapinėse (Zarasų raj.)
Algimantas Matulevičius
Šių metų spalio 31 dieną, eidamas 77-uosius metus, mirė politikas ir ekonomistas Algimantas Matulevičius (1948–2024).
A.Matulevičius gimė Prienuose. 1991–1992 m. ėjo bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės „Broner“ valdybos pirmininko pareigas, 1992–1993 metais buvo paskirtas ministru be portfelio savivaldybių reikalams penktojoje Vyriausybėje. 2000 m. Utenos rinkimų apygardoje politikas buvo išrinktas į Seimą.
Parlamente A.Matulevičius dirbo Antikorupcijos komisijoje, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, ėjo Lietuvos ir Lenkijos Seimų parlamentinės asamblėjos Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas, Seimo tarpparlamentinės grupės ryšiams su Rusijos Federacija pirmininko pavaduotojo pareigas, Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos asamblėjoje pirmininko pavaduotojo pareigas.
Pasak velionio sūnaus, A.Matulevičius pastaruoju metu turėjo įvairių sveikatos sutrikimų, o susirgus COVID-19 kilo daug komplikacijų, susijusių su ilgalaikėmis lėtinėmis ligomis.
A.Matulevičius 1999–2002 m. buvo Lietuvos liberalų sąjungos nariu, nuo 2008 m. – Pilietinės demokratijos partijos pirmininku, 2010 m. įsteigė visuomeninė judėjimą „Tautos ateities forumas“.
Užuojautą dėl politiko mirties pareiškė ir tuometinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Lietuva neteko veiklaus visuomenės veikėjo – buvusio Seimo nario, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, penktosios Vyriausybės ministro be portfelio bei ekonomisto.
Tiek būdamas aktyviu politiku, tiek ir grįžęs į verslą, rūpinosi ir veikė dėl Lietuvos ir Lietuvai. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir bendraminčius“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
A.Matulevičius palaidotas sostinės Antakalnio kapinėse.
