Vietinė oro tarša šventinį vidurnaktį gali išaugti iki keliolikos kartų
Aplinkos apsaugos agentūros renkami oro kokybės matavimo duomenys rodo, kad Naujųjų metų pasitikimo naktį, priklausomai nuo oro sąlygų, kietųjų dalelių, sieros oksidų ir kitų medžiagų koncentracija gali išaugti nuo kelių iki keliolikos kartų. Didžiausi rodikliai vidurnaktį fiksuojami tankiai apgyvendintuose miegamuosiuose miestų rajonuose, rašoma Lietuvos žaliųjų partijos pranešime spaudai.
„Žvelgiant vien į pernykščius duomenis, kai lyginama valanda prieš fejerverkų piką vidurnaktį ir po jo, stebime įspūdingą kietųjų dalelių koncentracijos išaugimą: Vilniuje KD₁₀ koncentracija padidėjo beveik 17 kartų (nuo 5,9 iki 98,5 µg/m³), Jonavoje – daugiau nei 12 kartų (nuo 4,9 iki 60,7 µg/m³), Panevėžyje kone 7 kartus (nuo 8,9 iki 58,9 µg/m³), kai valandos norma siekia 50 µg/m³“ – komentuoja Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Budraitė pabrėžia, kad fejerverkų sukelta oro tarša daro neigiamą poveikį sveikatai.
„Įkvėpdami tokių medžiagų provokuojame įvairius kvėpavimo takų sutrikimus, jiems ypač jautrūs vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat turintys širdies ir kraujagyslių problemų. Neigiamą įtaką mums ir taip daro daugybė veiksnių, kuriuos sukontroliuoti sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Nenaudodami pirotechnikos, bent vieną riziką eliminuojame – kodėl to nedaryti?“ – klausia žaliųjų vadovė.
Sprogimo garsai kelia išgąstį tiek žmonėms, tiek gyvūnams
Atsisakyti pirotechnikos naudojimo žalieji ragina ir dėl jos keliamo triukšmo. Neetatinio aplinkosaugos inspektoriaus Lauryno Okockio teigimu, fejerverkų sprogimo garsai kelia stresą daugumai naminių ir laukinių gyvūnų.
„Metų sandūroje ženkliai padaugėja kreipimųsi į gyvūnų prieglaudas dėl rastų bešeimininkių gyvūnų. Taip yra dėl to, kad gyvūnai girdėdami staigius, garsius sprogimus patiria stresą, baidosi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis, o susidūrę su kliūtimi gali net žūti. Žalos neišvengia ir laukiniai gyvūnai bei paukščiai, neturintys kaip apsisaugoti nuo netikėto triukšmo’’ – sako žaliųjų atstovas L. Okockis.
Anot jo, neigiamas emocijas pirotechnikos triukšmas kelia ir daliai žmonių, ypač mažiems vaikams, senjorams, sergantiems asmenims ir Lietuvoje prieglobstį radusiems karo pabėgėliams.
„Fejerverkų lobistai sako – dresuokime augintinius, šventinę naktį uždarykime šunis vonioje ir problemos nebus. Bet ar dresuoti reikia ir autistiškus vaikus, ir sergančius senelius, ir karo pabėgėlius? Visus, kuriems sprogimo garsai kelia stresą, jau nekalbant apie to streso poveikį sveikatai?’’ – retoriškai klausia L. Okockis.
Nesuyrančiomis šiukšlėmis nusėtos viešosios erdvės
Žalieji atkreipia dėmesį į petardų liekanas: plastikines ar popierines pakuotes ar dėžutes, bei į praktiką lauko sąlygomis naudoti plastikinėmis dekoracijomis pripildytus konfeti.
„Retas fejerverkų naudotojas pasirūpina, kad išdegus pirotechnikai atliekos atsidurtų buitinių atliekų konteineryje. Atokesnėse vietose, kurių neprižiūri komunalininkai, tokios liekanos lieka gulėti visam laikui, jas užsninga sniegas, o pavasarį apauga žolės ar samanos.
Ypač neatsakingas snaigių ar kitų formų plastiko figūrėlių pripildytų nedidelių oro „patrankų’’/konfeti naudojimas, kuris lemia, kad plastiko atliekos nusėja žaliąsias erdves, vėjas jas išnešioja į vandens telkinius. Tai ne tik vizualinė tarša. Plastikas yra į plika akimi nematomą mikro ir nano plastiką, šis teršia, patenka į mitybos grandines, mūsų pačių organizmus, todėl tokios praktikos derėtų atsisakyti“ – komentuoja žaliųjų atstovas L. Okockis.
Pirotechnikos neatsisakančioms savivaldybėms – kritika dėl socialinės atsakomybės stokos
Anot I. Budraitės, apmaudu, kad dalis savivaldybių organizuodamos šventes vis dar neatsisako praktikos iš miesto lėšų finansuoti fejerverkų pasirodymų, taip demonstruodamos prastą pavyzdį gyventojams.
„Savivaldybių, kurios pastaruosius kelerius metus Naujuosius sutinka be savo pačių organizuojamų ir apmokamų fejerverkų, yra (pavyzdžiui, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus miestų ir kitos), deja, tai vis dar netapo visuotine praktika.
Ji atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto, Klaipėdos, Palangos savivaldybės skelbia šiemet vis dar leisiančios pirotechniką, argumentuodamos savo sprendimą gyventojų lūkesčių pateisinimu.
„Valdžios pareiga derinti lūkesčius ir demonstruoti atsakomybę. Mano įsitikinimu, savivaldybės turėtų siekti užtikrinti visiems bendruomenės nariams saugią ir sveiką aplinką. Todėl vienų noras patriukšmauti ar išvysti archaišką kelias akimirkas tetrunkantį šviesų ir triukšmo reginį, neturėtų būti keliamas aukščiau už kitų, paprastai silpnesnių, poreikį ramybei ir saugumui.
Dar daugiau – savivaldybės turėtų siekti ir prasmingai bei socialiai atsakingai leisti viešąsias lėšas, o ne visų mūsų pinigais gilinti taršos problemas. Šiais technologijų laikais, kai turime kur kas aplinkai draugiškesnių alternatyvų: lazerių ir šviesų šou, pirotechnikos naudojimas žymi socialinį neatsakingumą. Šventinę atmosferą kurti gali ir meniniai, muzikiniai pasirodymai, tuo pačiu tai ir būdas įtraukti vietinius kolektyvus į bendrų pramogų užtikrinimą“, – pastebi I. Budraitė.
Naujametinių fejerverkų naudojimo ribojimus skelbia įvairū pasaulio miestai. Pavyzdžiui, šiais metais Prancūzijos miestas Lionas nuo gruodžio 30 d. iki sausio 3 d. draudžia ne tik naudojimą, bet ir prekybą pirotechnikos gaminiais. Devyniolika Olandijos savivaldybių visoje savo teritorijoje draudžia fiziniams asmenims leisti fejerverkus. Keliolika Čekijos savivaldybių skelbia pirotechnikos pasirodymus keičiančios muzikiniai ar šviesų šou.
