V. Čmilytė-Nielsen – apie R. Žemaitaičio konfliktus su valstybės vadovais: „Aš tokios retorikos nepamenu“

2024 m. gruodžio 27 d. 09:21
Dominykas Datkūnas, Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžvelgia kliūčių šių ambicijų įgyvendinimui, dėl koalicijos partnerio Remigijaus Žemaitaičio, kuris atvirai priešinasi tolesniam mokesčių didinimui.
Daugiau nuotraukų (8)
„Yra Vyriausybės programa, kurioje sudėlioti iš esmės socialdemokratų ambicingi išlaidų planai, ir jeigu mes mėgintume suskaičiuoti, kiek kainuoja tie įsipareigojimai, kurie nėra rinkiminiai, bet yra Vyriausybės plane sudėlioti (...) tai yra labai rimtų ir, matyt, skausmingų sprendimų reikalaujantys dalykai“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Susidaro įspūdis, kai laike vis artėjant darbams, ir galbūt kažkuriems skausmingiems sprendimams, apie kuriuos socialdemokratai vis užsimena, kaip apie mokesčių didinimą, tai viena iš tų partnerių, „Nemuno aušra“, Žemaitaitis, visiškai neprieštarautų kelti įtampą koalicijoje, kad nereikėtų imtis tų nemalonių darbų, apie kuriuos kalbama pažaduose „, – aiškino ji.
Liberalų sąjūdžio vadovė sako neprisimenanti tokios situacijos, kai iškart po Vyriausybės programos pasirašymo, koalicijos partneriai imtųsi priešingai interpretuoti dokumento turinį.
„Tai yra Vyriausybės programa, tai yra rimtas dokumentas, tai nėra Vilijos Blinkevičiūtės pažadas rinkiminis, tai yra tai, kas ant popieriaus išdėliota po rinkimų. (...) Mėginau prisiminti ar yra buvęs toks dalykas, kai trys lyderiai sukerta rankomis, pasirašo dokumentą ir po kelių savaičių mėgina jį skirtingai interpretuoti. Aš nepamenu tokio atvejo“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Buvusi Seimo pirmininkė teigia, kad nepaisant valdančiosios daugumos kritikos buvusiai Vyriausybei, valstybės biudžeto projektas buvo priimtas be didesnių pataisymų. Anot jos, tai ženklas, kad ankstesnė Vyriausybė nepadarė didelių klaidų formuodama šalies viešųjų finansų planą.
„Tai parodo, kad valstybėje dalykai iš esmės pastatyti ant labai gerų bėgių, jeigu tu gali sau leisti atėjęs iš esmės švaistyti laiką. Netgi biudžeto koreguoti iš esmės nereikėjo, buvo tik kelios iš esmės kosmetinės korekcijos, nepaisant to, kad prieš rinkimus buvo kalba, kad šitas biudžetas yra atominė bomba, bet praėjus rinkimams pasirodė kitaip“, – teigė ji.
ELTA primena, kad gruodį Seimas priėmė 2025–2027 metų valstybės biudžeto planą.
2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sąmoningai ieško konfliktų tiek su prezidentu Gitanu Nausėda, tiek ir su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu.
„Susidaro įspūdis, kad jis tikrai ieško konfliktų dabar jau su savo partneriais (...) – ir su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu, jį visaip vis paerzindamas, ir dabar jau ir su prezidentu. Su dviem valstybės vadovais, matyt, tokiu būdu mėgindamas savo vaidmenį išryškinti maksimaliai“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš tokios retorikos prezidento atžvilgiu per ilgus metus nepamenu iš vieno iš koalicijos partnerių“, – akcentavo ji.
Visgi politikė mano, kad R. Žemaitaičio ketinimai trauktis iš valdančiosios koalicijos daug palaikymo „Nemuno aušros“ frakcijoje Seime nesulaukia.
„Spėčiau, kad pačioje „Nemuno aušros“ frakcijoje nėra daug palaikymo šiam sprendimui. Nes žmonės tapę yra įtakingų, svarbių komitetų pirmininkais, komisijų pirmininkais ir taip ant „aušros“ bangos įšokę į Seimą galbūt visiškai net neskuba eiti į opoziciją, kur gali ne taip smagu būti ketverius metus“, – svarstė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai aš spėčiau, kad Remigijus Žemaitaitis tiesiog neturi saviškių palaikymo ir dėl to ta tokia bravūra ir prasiveržia frustracija, kuri dabar yra“, – pridūrė ji.
Tačiau politikė atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais socialdemokratams gali būti net ir paranku turėti tokį koalicijos partnerį kaip R. Žemaitaitis.
„Man kartais net susidaro įspūdis, kad socialdemokratams yra visai patogu turėti tokį žmogų kaip Žemaitaitis, nes šalia jo susidaro toks ryškus kontrastas, kad bet kokia kita klaidelė ar neatsargus žodis visiškai nublanksta, kai visas dėmesys yra nukreipiamas į vieną konkretų žmogų“, – teigė ji.
Prezidentui Gitanui Nausėdai šią savaitę pareiškus, jog mato „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio norą „siūbuoti koalicijos laivą“, pastarasis atmeta tokius svarstymus ir tikina – kalbėdamas apie padėtį valdančiojoje daugumoje, šalies vadovas negali pamiršti asmeninių nuoskaudų.
ELTA primena, kad įtampos darbus vos pradėjusios valdančiosios daugumos gretose kilo po to, kai „Nemuno aušros“ pirmininkas pareiškė kelsiantis klausimą dėl likimo koalicijoje, jeigu artimiausiu metu nebus pateikta jo kandidatūra į Seimo vicepirmininko pareigas.
Visgi, anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi, R. Žemaitaitis tikina manąs, kad, panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų – nebeliko.
Koalicinė taryba aptarė susiklosčiusią situaciją. Politikai žada toliau tęsti diskusijas bei ieškoti galimų situacijos sprendinių.
Visgi, praėjusį penktadienį R. Žemaitaitis LRT televizijai pareiškė, kad partijai „Vardan Lietuvos“ deleguota Seimo pirmininko pozicija galėtų atitekti jo atstovaujamai politinei jėgai. Pasak „aušriečio“, toks žingsnis bus svarstomas, jei dabartinis parlamento vadovas, demokratas S. Skvernelis, atsisakys teikti jo kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus.
„Jei į Seimo pirmininko pavaduotojus neteikiamas Remigijus Žemaitaitis, tai partija galėtų duoti visai kitą asmenį į Seimo pirmininkus, kad ta pozicija grįžtų į „Nemuno aušros“ poziciją“, – LRT televizijai penktadienį teigė R. Žemaitaitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.