Verslo konsultantas, VILNIUS TECH lektorius ir psichologas Juris Belte įsitikinęs – šiandien kaip niekada svarbu kiekvienam didinti savo psichologinį atsparumą, o žinant svarbiausius žingsnius bei principus tą galima padaryti nesudėtingai ir efektyviai.
Apie tai specialistas pasakojo portalo Lrytas organizuotoje konferencijoje „Saugumo kodas“.
Kaip kovoti su nerimu?
Kaip tvirtino J.Belte, psichologinio atsparumo sąvoką iš esmės būtų galima paaiškinti paprastai – tai gebėjimas įveikti, atlaikyti stresinius įvykius ir po jų atsistatyti.
„Psichologiškai atsparus žmogus bus brandus pilietis – jis nebijos kritikuoti tuomet, kai reikia kritikuoti, jis nestovės šalia, nenuleis rankų ir nesakys, kad tai manęs neliečia, jis nesipainios viešuose ir asmeniniuose interesuose, jis nebus linkęs vogti, kai visi kiti aplink vogs, jis nebus linkęs išduoti nei savęs, nei kitų, nei valstybės, jis nebus linkęs meluoti nei sau, nei kitiems – net savo rinkėjams“, – apibūdino verslo konsultantas ir psichologas.
Kaip iliustraciją savo žodžiams J.Belte panaudojo žydinčio kaktuso metaforą.
„Psichologinis atsparumas reiškia teigiamą adaptaciją – spygliai kaktusui yra būtini, kad jis apsigintų, bet žydintis kaktusas skleidžia ir grožį, gėrį.
Teigiama adaptacija yra tai, kad mes nežiūrėdami į aukšto streso situacijas sugebame būti efektyvūs ir kartu apsiginti. Yra žmonės – nežydintys kaktusai, vien su spygliais – jie kažkaip apsigina, bet, ko gero, to gėrio jie neskleidžia ir su jais tikriausiai nenorėtumėte būti. Tai reiškia neigiamą adaptaciją“, – kalbėjo specialistas.
Pasak jo, į stresines situacijas mes visi reaguojame pagal tam tikrą schemą – iš pradžių yra emocija, kurią nuskaityti ir suvokti turėtų protas, o toliau jau seka elgesys.
„Po emocijos reikėtų kažkiek palaukti, pagalvoti, nes kuo daugiau emocijų – tuo mažiau proto. Tai reikėtų įjungti protą, ir tada eina elgesys – protingi veiksmai.
Deja, gyvenime dažnai būna, kad įsijungia emocijos – siaubas, reikia bėgti – iš karto yra elgesys, tada ateina protas, ir tada vėl emocija: „Kaip aš kvailai pasielgiau!“ – pavyzdį pateikė J.Belte.
Specialisto teigimu, tam, kad žmogus būtų psichologiškai atsparus, labai svarbus pasiruošimas, o pats atsparumas padidės, jeigu mes labai aiškiai žinosime ir turėsime scenarijų, ką veiksime atėjus valandai x, jei atsitiks blogiausi dalykai.
Kalbėdamas apie tokią emociją kaip nerimas J.Belte išskyrė, jog jis atsiranda informacijos deficito sąlygomis, kai esame neapibrėžtume.
„Ir kaip žmonės yra dažniausiai linkę elgtis – slopinti tą nerimą, vengti, ignoruoti arba tikėti visokiomis pasakomis, raminti save. Nerimas kaip vampyras siurbia energiją – mes tampame neefektyvūs, nelaimingi ir mūsų psichologinis atsparumas mažėja.
Patarimas yra mintyse prasukti patį blogiausią scenarijų – ne bėgti, o pagalvoti, kas blogiausio gali atsitikti. Mūsų smegenims reikalinga informacija, ir net jeigu mes joms suteikiame neigiamą informaciją, mes nusiraminame, nes bloga informacija yra geriau negu informacijos deficitas“, – paaiškino verslo konsultantas ir psichologas.
Antras žingsnis, pasak specialisto – įvertinti to baisiausio scenarijaus tikimybę.
„Ir pasirodo, kad ta tikimybė ne tokia jau galbūt ir aukšta. Ir tada kokie turėtų būti veiksmai net prie blogiausio scenarijaus? Ir mes kažkaip jau jaučiamės geriau, turime veiksmus ir nerimas mūsų nekankina“, – kalbėjo J.Belte.
Pasak jo, kilus dideliam nerimui taip pat svarbu panagrinėti ir prisiminti praeityje nutikusias neigiamas situacijas.
„Praeityje irgi yra buvę situacijų, kai jūs patyrėte didelį nerimą, nežinojote, kaip bus, nematėte išeities, bet visos tos situacijos kažkaip išsisprendė. Tai faktas, kad ir šita situacija išsispręs, nes niekada nebuvo, kad kažkaip nebūtų“, – aiškino J.Belte.
Pasak lektoriaus, taip, kaip imunitetas nuo įvairių virusų vystosi nesterilioje aplinkoje, taip ir psichologiniam atsparumui reikalingas stresas, nerimas ir įvairūs neigiami faktoriai, kurių mes įprastai bandome vengti.
„Žmonės, kurie yra linkę taikyti vengimo strategijas, bando išvengti viso sunkumo, pas juos nesivysto psichologinis atsparumas. Jeigu virusų yra per daug, žmogus suserga – lygiai taip pat jeigu yra per daug streso, jo intensyvumas labai stiprus, mes galime palūžti, stresas kaupiasi, dėl to yra svarbus gebėjimas padėti sau ir apsisaugoti“, – patarė specialistas.
Įvardijo esmines taisykles
Savo paaiškinimui J.Belte taip pat pasitelkė prieš šimtmetį atrastą Yerkes – Dodson dėsnį, kaip mūsų efektyvumą iš tiesų lemia streso lygis.
„Kai streso lygis yra žemas, mūsų efektyvumas yra mažas, nes mums yra dzin – ko čia stengtis, įsitempti? (...) Įtampa didina tą efektyvumą, tačiau pasiekus tam tikrą ribą, įtampa ir nerimas mažina mūsų efektyvumą. Tada mes tampame ne tik neefektyvūs, bet ir nelaimingi, patiriame kankinančias emocijas“, – dėstė verslo konsultantas.
Anot jo, streso mūsų aplinkoje daugėja nuolat – tai lemia ir sunki geopolitinė situacija, ir klimato kaita, ir net tokie dalykai kaip rinkimų rezultatai.
„Ir čia svarbu būti atspariems, kad mes galėtume efektyviai funkcionuoti. (...) Labai daug dalykų priklauso nuo mūsų vidinių faktorių – tai mūsų požiūris, nuostatos“, – pažymėjo J.Belte.
„Psichologinis atsparumas automatiškai padidės, patirsime mažiau streso, jeigu mes savo veikloje orientuosimės į prasmę, į vertę, ką mes kuriame, ir nustosime parintis dėl rezultato. Nes jeigu mes tinkamai stengsimės dėl tos misijos, kurią kiekvienas mes turime turėti, ir rezultatai bus visai geri“, – svarstė jis.
Psichologinio atsparumo didinimui yra labai svarbus ir mūsų minčių turinys, tvirtino J.Belte. Pavyzdžiui, vietoje raminančios frazės „viskas bus gerai“ verčiau galima sakyti „nuostolių neišvengsi“, nes toks yra gyvenimas ir jame nutinka visko. Vietoje „siaubas, jeigu taip atsitiks“ verčiau reikėtų sakyti, jog „aš susitvarkysiu, kad ir kas beatsitiktų“.
„Taip, tai bus sudėtinga, galbūt man asmeniškai bus per sunku susitvarkyti, bet aš susitvarkysiu, nes turiu gerų draugų, pažįstamų, su kitų pagalba, bet aš susitvarkysiu“, – pavyzdį pateikė specialistas.
Pavyzdžiui, mintį „reikia viską kontroliuoti, kad išvengtume nelaimių“ vertėtų pakeisti į „reikia priimti nelaimes ir iš jų mokytis“.
„Visko mes negalime sukontroliuoti, ir labai svarbu paleisti tuos dalykus, priimti pasaulį tokį, koks jis yra, ir suprasti, kad aš nieko negaliu padaryti, negraužti savęs.
Dėl to reikia priimti nelaimes, įvairias tragiškas situacijas ir iš jų mokytis. Galbūt ne visada yra ko pasimokyti, bet tai užtikrina brandą, naudą, mes labiau vertiname tą akimirką, santykius, ir tai veda prie didesnio mūsų dvasinio atsparumo“, – tvirtino J.Belte.
Vardindamas faktorius, kurie didina psichologinį atsparumą, jis išskyrė pasiruošimą dienai x, kuri, tiesa, šiandienos kontekste nebūtinai turi būti tik karas. J.Belte taip pat atkreipė dėmesį, kad svarbu ugdyti savo emocinį atsparumą – gebėti suvokti ir atpažinti savo emocijas, su jomis dirbti.
Taip pat svarbus ir dvasinis atsparumas – tikėti ir pasitikėti kitais žmonėmis, kurti kokybiškus santykius, bendradarbiauti dėl prasmingo tikslo.
Ne mažiau svarbus ir protinio atsparumo ugdymas – kritinio mąstymo įgūdžiai bei sveikas, „realistinis optimizmas“, taip pat teigiamų santykių palaikymas, pagalbos prašymas ir jos teikimas, proaktyvumas, orientacija į galimybes, o ne į problemas, nedalyvavimas neigiamose diskusijose, atvirumas naujoms patirtims, darbo ir poilsio režimo laikymasis, pasitikėjimas profesionalais, humoro jausmo turėjimas ir tiesiog gyvenimas „čia ir dabar“.
Tiesa, pasak verslo konsultanto ir lektoriaus, psichologinį atsparumą reikšmingai didina ir fizinis atsparumas – tai ir fizinis aktyvumas, tinkama mityba, švarus oras.
„Pasirodo, kad fizinis atsparumas didina psichologinį atsparumą net iki 50 procentų – mažai kas žino, kiek tai yra efektyvu“, – pabrėžė J.Belte.
